Valgote tik kartą per dieną? Mokslininkai įspėja apie galimas pasekmes organizmui

Vienas valgymas per dieną pastaraisiais metais tapo populiaria mitybos kryptimi, ypač „YouTube“ platformoje. Šalininkai žada greitą svorio kritimą, mažesnį insulino kiekį ir „įjungtą“ riebalų deginimą. Tačiau vis dažniau klausiama, ar toks režimas iš tiesų yra sveikas, o ne tiesiog ekstremalus.

Iš esmės tai yra protarpinio badavimo kraštutinė forma. Vakarietiškoje kultūroje daug žmonių beveik visai nebadaudami užkandžiauja nuo pusryčių iki naktipiečių. Saikingesnis variantas – 14–16 valandų naktinis pasninkas, kai paskutinis valgymas – ankstyva vakarienė, o pirmas – vėlyvi pusryčiai.

Kaip veikia vienas valgymas?

Vieno valgymo per dieną režime nevalgoma apie 23 valandas, o visas paros maistas suvalgomas per maždaug 1 valandą. Per ilgą nevalgymo laiką organizmas išeikvoja glikogeno atsargas ir pereina prie riebalų deginimo, krenta insulino kiekis kraujyje, todėl tai atrodo patrauklu norintiems sulieknėti.

Dalis privalumų akivaizdūs: nereikia skaičiuoti kalorijų, sutaupoma laiko, o daugeliui žmonių savaime sumažėja suvartojamų kalorijų kiekis, nes fiziškai sunku per vieną kartą suvalgyti visą dienos normą. Tačiau būtent čia prasideda problemos.

Jei žmogus jau pasiekė sveiką svorį, per vieną valgymą jam tampa sunku gauti pakankamai energijos ir maistinių medžiagų iš pilnaverčio, neapdoroto maisto. Lengviausias kelias – rinktis itin kaloringus, stipriai perdirbtus produktus, arba tiesiog nuolat būti energijos trūkumo būsenoje.

Ką sako tyrimai?

Ilgalaikiai klinikiniai tyrimai rodo, kad griežtas valgymo lango siaurinimas nėra pranašesnis už paprastą kalorijų sumažinimą. Metus trukusiuose tyrimuose dalyviai, kurie ribojo laiką, bet gavo tokį pat kalorijų kiekį kaip kontrolinė grupė, nesulaukė geresnių svorio, kraujospūdžio ar gliukozės rodiklių.

Dar svarbiau, kad dalis numesto svorio buvo ne riebalai, o liesoji kūno masė – raumenys. Raumenų palaikymui reikalingas pakankamas baltymų kiekis, paskirstytas per kelis valgymus per dieną, o vieno valgymo režimas tai apsunkina, ypač vyresniame amžiuje.

Stebimieji populiacijos tyrimai rodo ir galimai didesnę mirštamumo bei širdies ligų riziką žmonėms, kurie valgo vieną ar du kartus per dieną, lyginant su tais, kurie maitinasi tris kartus. Nors tokie tyrimai neįrodo priežastinio ryšio, kryptis kelia nerimą.

Eksperimentiniai darbai taip pat fiksuoja prastesnį gliukozės toleravimą ir padidėjusį „blogojo“ LDL cholesterolio kiekį, kai tas pats kalorijų kiekis suvalgomas vienu metu, o ne paskirstomas per tris valgymus.

Ilgalaikės pasekmės ir alternatyva

Be biologinių rizikų, vienas valgymas per dieną smarkiai riboja socialinį gyvenimą. Pusryčiai su šeima, pietūs su kolegomis ar draugų vakarienės tampa sudėtingos, nes visa diena sukasi apie vieną siaurą valgymo langą.

Prie tokio modelio sunku prisitaikyti visam gyvenimui, todėl po kelių savaičių ar mėnesių dauguma žmonių grįžta prie ankstesnių įpročių, o svoris sugrįžta. Toks režimas taip pat nerekomenduojamas sergantiems diabetu, nėščiosioms ir turintiems valgymo sutrikimų.

Subalansuotesnė alternatyva – 2–3 pilnaverčiai valgiai per dieną, daugiausia iš daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, žuvies, gero baltymo ir sveikųjų riebalų, paliekant 12–14 valandų naktinį pasninką. Toks modelis suteikia dalį badavimo privalumų, bet leidžia saugoti raumenis, širdį ir visavertį socialinį gyvenimą.