Didžiulis tarptautinis tyrimas įvertino COVID vakcinų saugumą: paaiškėjo, kuo skiriasi preparatai

Beveik 100 milijonų žmonių duomenis apėmęs tarptautinis tyrimas pateikė iki šiol išsamiausią vaizdą apie rimtus COVID vakcinų šalutinius poveikius. Analizuoti kelių gamintojų preparatai, o rezultatai rodo, kad tokios reakcijos yra itin retos, tačiau skirtingų vakcinų rizikos profilis skiriasi.

Tyrime dalyvavo aštuonios šalys, tarp jų Australija, Naujoji Zelandija, Kanada, Danija ir Suomija. Buvo išanalizuota apie 183 milijonai vakcinos dozių, daugiausia „AstraZeneca“ adenovirusinė ir „Pfizer“ bei „Moderna“ iRNR vakcinos.

Kaip vertinti šalutinius poveikius?

Mokslininkai pirmiausia nustatė, koks yra įprastas tam tikrų ligų dažnis bendroje populiacijoje. Tuomet jie palygino, kiek tokių atvejų būtų tikėtasi be skiepų ir kiek iš tiesų užfiksuota po vakcinacijos. Tik tie sutrikimai, kurių padidėjimas buvo aiškus ir statistiškai patikimas, pripažinti galimais šalutiniais poveikiais.

Tyrimas patvirtino jau anksčiau aptartą ryšį tarp „AstraZeneca“ vakcinos ir reto autoimuninio sutrikimo – Guillain–Barré sindromo. Ši liga pasireiškia kylamu galūnių paralyžiumi ir gali būti sunkios eigos, nors daugeliu atvejų yra laikina. iRNR vakcinoms šios sąsajos nerasta.

Taip pat dar kartą patvirtinta, kad „Pfizer“ ir „Moderna“ iRNR vakcinos retais atvejais gali sukelti miokarditą ir perikarditą – širdies raumens ir širdį gaubiančio maišelio uždegimą. Tai dažniausiai pasitaiko jaunesniems suaugusiesiems, dažniausiai po antros dozės, ir daugeliu atvejų būna lengvos eigos.

Itin reta, bet stebėtina komplikacija

Tyrėjai identifikavo ir naują signalą – ūminį diseminuotą encefalomielitą, staigų smegenų ir nugaros smegenų uždegimą. Jis tradiciškai dažniau pasitaiko vaikams, tačiau šiame tyrime nustatytas 20–60 metų amžiaus grupėje ir buvo sietas tik su „Moderna“ vakcina.

Modeliavimas parodė, kad iš 10 milijonų „Moderna“ dozių būtų buvę tikimasi maždaug dviejų tokių atvejų, o fiksuota septyni. Tai labai mažas absoliutus skaičius, tačiau medicinai svarbus signalas tolesniems tyrimams ir stebėsenai.

Ekspertai pabrėžia proporcingumo svarbą: rizika susirgti sunkiu COVID ir jo komplikacijomis yra nepalyginamai didesnė nei tikimybė patirti šiuos itin retus šalutinius poveikius. Vakcinų saugumo duomenys laikomi pakankamai tvirtais ir reikšmingai patvirtina jų naudą.

Naujas rizikos veiksnys širdžiai

Tuo pat metu medikai primena ir kitą svarbią temą – kraujo riebalą lipoproteiną(a), dar vadinamą LP(a). Skirtingai nei įprastas „blogasis“ MTL cholesterolis, LP(a) ilgą laiką buvo mažai tiriamas, nes tam stigo specifinių gydymo priemonių.

Nauji epidemiologiniai tyrimai rodo, kad padidėjęs LP(a) lygis yra savarankiškas širdies infarkto ir insulto rizikos veiksnys, savo svarba prilygstantis MTL cholesterolio pertekliui. Rizikos grupėms rekomenduojama bent kartą gyvenime atlikti LP(a) tyrimą, ypač jei šeimoje pasitaikė ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.

Šiuo metu LP(a) tyrimas kai kuriose šalyse dar nėra kompensuojamas, todėl pacientams gali kainuoti kelias dešimtis eurų. Vis dėlto tikimasi, kad atsiradus naujiems, konkrečiai LP(a) mažinantiems vaistams, šis rodiklis taps įprasta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos dalimi.