Šie vaistai nuo podagros gelbsti širdį: mokslininkai atskleidė netikėtą jų naudą
Naujas didelės apimties kohortinis tyrimas rodo, kad dažniausiai podagrai skiriami šlapimo rūgšties kiekį mažinantys vaistai gali būti susiję su mažesne infarkto ir insulto rizika. Mokslininkai pabrėžia, kad ryšys statistinis, todėl dar neįrodo tiesioginės priežasties.
Tyrime įvertinti 109 504 žmonės, pradėję šlapimo rūgštį mažinantį gydymą; didžiajai daliai buvo skiriamas alopurinolis. Gydytojams koreguojant dozes, tyrėjai galėjo palyginti pacientus, kurie per pirmus 12 mėnesių pasiekė tikslinį rodiklį, ir tuos, kuriems to padaryti nepavyko.
Rezultatai parodė, kad pacientams, kurių šlapimo rūgšties kiekis kraujyje per metus sumažėjo iki mažiau nei 6 miligramų decilitre, per maždaug 5 metų stebėjimo laikotarpį didelio širdies ir kraujagyslių įvykio rizika buvo 9 proc. mažesnė. Taip pat matyta tendencija, kad kuo geriau kontroliuojamas šlapimo rūgšties kiekis, tuo rečiau fiksuojami tiek podagros paūmėjimai, tiek nepageidaujami širdies ir kraujagyslių įvykiai.
„Žmonėms, sergantiems podagra, būdinga didesnė širdies ligų ir insulto rizika“, – sakė Notingamo universiteto reumatologas Abhishek Abhishek.
Podagra siejama su pasikartojančiais uždegimo epizodais, kuriuos sukelia sąnariuose besikaupiantys šlapimo rūgšties kristalai. Tyrėjų aiškinimu, būtent šie uždegimo paūmėjimai gali prisidėti prie didesnės širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos, todėl veiksmingas uždegiminio proceso suvaldymas teoriškai galėtų turėti platesnę naudą.
Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį į svarbų apribojimą: dalis podagros paūmėjimų nėra fiksuojami sveikatos sistemoje, nes žmonės neretai juos valdo savarankiškai. Tai apsunkina tikslesnį mechanizmo įvertinimą ir reiškia, kad būtini papildomi tyrimai, geriau registruojantys paūmėjimus ir gretutinius rizikos veiksnius.
„Šiame duomenų rinkinyje negalime patvirtinti numanomo priežastinio mechanizmo, nes dauguma podagros paūmėjimų nėra užregistruojami“, – rašė tyrimo autoriai.
Tyrimas taip pat parodė praktinę problemą: tik apie 27 proc. gydymą pradėjusių žmonių per metus pasiekė tikslą sumažinti šlapimo rūgšties kiekį iki mažiau nei 6 miligramų decilitre. Tai leidžia manyti, kad realioje praktikoje daliai pacientų gali prireikti nuoseklesnio stebėjimo, dozės korekcijų ir ilgalaikio gydymo plano laikymosi.
Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nereiškia, jog vaistai nuo podagros turėtų būti vartojami širdies ligų profilaktikai žmonėms, kurie podagra neserga. Ankstesni tyrimai, vertinę šlapimo rūgštį mažinančio gydymo poveikį be podagros, neparodė aiškios didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos mažėjimo naudos.
Tyrimo išvados paskelbtos žurnale JAMA Internal Medicine. Autoriai teigia, kad ateityje reikalingi papildomi darbai, kurie padėtų tiksliau suprasti, ar rizikos sumažėjimą lemia pats šlapimo rūgšties kontrolės faktas, uždegimo paūmėjimų sumažėjimas, ar jų derinys.
