Amžiaus galime paklausti iš paso, tačiau jis ne visada atspindi, kaip iš tikrųjų jaučiasi ir funkcionuoja organizmas. Žmonės to paties gimimo metų skaičiaus gali turėti labai skirtingą riziką sirgti ligomis ar mirti anksčiau. Todėl mokslininkai ieško vadinamojo biologinio amžiaus rodiklių – kūno „laikrodžių“, rodančių, kaip greitai senstame iš vidaus.
Per kelis pastaruosius dešimtmečius išryškėjo trys ypač svarbūs senėjimo žymenys: telomerų ilgis, DNR metilinimu grįsti epigenetiniai laikrodžiai ir lėtinis uždegimas, dar vadinamas inflamėdžingu.
Telomerai: apsauginiai DNR „dangteliai“
Telomerai – tai pasikartojančios DNR sekos chromosomų galuose, tarsi apsauginiai dangteliai, saugantys genetinę informaciją nuo suirimo. Kiekvieną kartą dalijantis ląstelei telomerai šiek tiek sutrumpėja, kol galiausiai ląstelė nustoja dalytis ir miršta.
Dėl šio laipsniško trumpėjimo telomerų ilgis buvo laikytas patraukliu senėjimo matu. Tačiau tyrimai parodė, kad skirtingų žmonių telomerai labai skiriasi, juos veikia paveldimumas, rūkymas, nutukimas, stresas ir net vaikystės traumos. Todėl vien telomerų ilgis nėra pakankamai tikslus rodiklis prognozuoti individualų biologinį amžių.
Epigenetiniai laikrodžiai
Didžiausia pažanga senėjimo matavimo srityje siejama su DNR metilinimu. Tai mažų metilo grupių prisitvirtinimas prie tam tikrų DNR vietų, kuris gali išjungti ar įjungti genus. Dalis šių pokyčių vyksta greitai ir padeda ląstelei prisitaikyti prie aplinkos, tačiau kai kurie metilinimo modeliai kinta pamažu ir gana nuspėjamai senstant.
Analizuodami tūkstančius tokių vietų genomo mastu, mokslininkai sukūrė vadinamuosius epigenetinius laikrodžius. Jie dažnai daug tiksliau nei telomerai atspindi biologinį amžių ir net leidžia prognozuoti mirštamumą bei ligų riziką. Vis dėlto dar neaišku, ar šie pokyčiai yra pati senėjimo priežastis, ar tik jo pasekmė.
Uždegimas ir „inflamėdžingas“
Trečiasis svarbus rodiklis – lėtinis, žemo lygio uždegimas. Su amžiumi tam tikrų imuninės sistemos baltymų koncentracija kraujyje išlieka nuolat padidėjusi, net kai žmogus objektyviai neserga infekcija. Šis reiškinys vadinamas inflamėdžingu ir siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių, 2 tipo diabeto, Alzheimerio ligos rizika.
Manoma, kad prie inflamėdžingo prisideda nuolatiniai kontaktai su patogenais, nutukimas, žarnyno mikrobiotos pokyčiai ir vadinamoji ląstelių senatvė, kai pasenusios ląstelės nustoja dalytis, bet ima gaminti uždegiminius baltymus. Matuodami įvairių citokinų ir kitų baltymų lygį, tyrėjai kuria dar vieną biologinio amžiaus „laikrodį“.
Ką reiškia mūsų biologinis amžius?
Visi šie rodikliai ne idealiai sutampa su kalendoriniu amžiumi, tačiau gerai prognozuoja bendrą sveikatos būklę ir riziką ateityje. Žmogus, kurio epigenetinis ar uždegimo laikrodis „pirmauja“ keleriais metais, statistiškai dažniau serga ir miršta anksčiau, net jei pagal metus yra jaunas.
Šiuo metu komerciniai biologinio amžiaus testai jau siūlomi rinkoje, tačiau dauguma ekspertų ragina į juos žiūrėti atsargiai. Šie metodai kol kas patikimiausi analizuojant dideles žmonių grupes, o ne priimant sprendimus dėl konkretaus paciento gydymo.
Vis dėlto tikimasi, kad ateityje šie laikrodžiai taps įrankiu anksti pastebėti paspartėjusį senėjimą ir įsikišti dar iki ligų išsivystymo. Kol kas geriausiai pagrįsti veiksniai, galintys lėtinti biologinį senėjimą, išlieka tradiciniai: subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir streso kontrolė.
