Jūsų geriamajame vandenyje gali slėptis druska: tyrimas sieja tai su aukštesniu kraujospūdžiu

Galvodami, kas sukelia padidėjusį kraujospūdį, žmonės dažniausiai mini gyvenimo būdą: sūrų maistą, fizinio aktyvumo stoką ar rūkymą. Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį į dar vieną, netikėtą druskos šaltinį – geriamąjį vandenį.

Kylant jūros lygiui, sūrus vanduo vis dažniau skverbiasi į gėlo vandens išteklius. Tai ypač aktualu pakrančių teritorijose, kur jūros vanduo gali patekti į požeminius gėlo vandens sluoksnius ir didinti vandens druskingumą. Visuomenės sveikatos tyrėjai kelia klausimą, ar šis procesas gali didinti hipertenzijos riziką pasauliniu mastu.

Apžvelgę ankstesnius mokslinius darbus, tyrėjai nustatė, kad žmonės, kurie vartoja sūresnį geriamąjį vandenį, dažniau turi reikšmingai aukštesnį kraujospūdį ir didesnę hipertenzijos riziką. Ryšys, kaip ir tikėtasi, stipriausias pakrančių regionuose, kur gėlo vandens šaltiniai vis labiau užteršiami jūros vandeniu.

Tyrėjų teigimu, tai yra dažnai neįvertinamas aplinkos veiksnys, galintis prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų naštos, o klimato kaitai spartėjant problema gali tik didėti.

Aplinkos veiksniai ir hipertenzija

Hipertenzija, t. y. nuolat padidėjęs kraujospūdis, pasaulyje paveikia daugiau nei milijardą žmonių ir išlieka viena pagrindinių širdies ligų bei insulto priežasčių. Vis dėlto prevencijos priemonės dažniausiai orientuojasi į gyvenimo būdą, o aplinkos veiksniams skiriama mažiau dėmesio.

Vienas iš tokių veiksnių – geriamojo vandens druskingumas, apibūdinamas kaip ištirpusių druskų, pirmiausia natrio, koncentracija vandenyje. Daugelyje pakrančių vietovių požeminis vanduo sūrėja, nes kylantis jūros lygis stumia jūros vandenį į gėlo vandens telkinius.

Situacija ypač jautri todėl, kad pasaulyje daugiau nei 3 milijardai žmonių gyvena pakrančių arba netoli pakrančių esančiuose regionuose. Daugelyje mažų ir vidutinių pajamų šalių požeminis vanduo yra pagrindinis geriamojo vandens šaltinis.

Tokiose bendruomenėse žmonės gali nepastebimai suvartoti didelius natrio kiekius vien gerdami ar gamindami maistą iš sūresnio vandens – net jei jo sūrumo skonis nėra aiškiai juntamas.

Rizika prilyginama fizinio pasyvumo poveikiui

Mokslininkai jau kurį laiką įtaria, kad didesnis geriamojo vandens druskingumas gali turėti įtakos kraujospūdžiui ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikai. Tačiau ankstesnių tyrimų rezultatus neretai apsunkino skirtingi tyrimų metodai, prieštaringos išvados, nevienodi ir netikslūs druskingumo matavimo būdai bei nedidelės imtys. Taip pat ne visada aišku, ar rizika skiriasi priklausomai nuo gyventojų grupių.

Siekdami sumažinti šį neapibrėžtumą, tyrėjai atliko sisteminę apžvalgą ir metaanalizę, sujungdami 27 populiacinių tyrimų duomenis. Į analizę įtraukti daugiau nei 74 tūkst. dalyvių iš JAV, Australijos, Izraelio, Bangladešo, Vietnamo, Kenijos ir kelių Europos šalių.

Analizuoti tyrimai vertino sąsajas tarp natrio kiekio geriamajame vandenyje ir širdies bei kraujagyslių sistemos rodiklių, įskaitant kraujospūdį, hipertenziją bei kitas su širdimi susijusias būkles.

Rezultatai parodė nuoseklią tendenciją: žmonėms, vartojantiems sūresnį vandenį, vidutiniškai nustatytas maždaug 3,22 mmHg didesnis sistolinis ir apie 2,82 mmHg didesnis diastolinis kraujospūdis.

Be to, didesnis vandens druskingumas buvo siejamas su 26 proc. didesne hipertenzijos išsivystymo rizika. Šios sąsajos ryškiausios pakrančių gyventojams.

Nors atskiram žmogui šie pokyčiai gali atrodyti nedideli, tyrėjai pabrėžia, kad net ir nedidelis vidutinio kraujospūdžio padidėjimas didelėse populiacijose gali turėti reikšmingų visuomenės sveikatos pasekmių.

Autorių teigimu, hipertenzijos rizika, susijusi su didesniu vandens druskingumu, savo mastu gali būti panaši į kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, mažo fizinio aktyvumo, poveikį.

Ką dar reikia ištirti

Tyrėjai pabrėžia, kad sprendžiant padidėjusio kraujospūdžio problemą svarbu vertinti ne tik individualius įpročius, bet ir aplinkos poveikį. Nepaisant augančio įrodymų kiekio, apie ilgalaikį sūresnio geriamojo vandens poveikį tokioms ligoms kaip infarktas ar insultas vis dar žinoma palyginti mažai.

Apžvalgoje pažymima, kad tokių tyrimų yra nedaug, todėl ateityje svarbu aiškiau nustatyti, kaip sūrus vanduo veikia širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir kokie druskingumo lygiai gali būti žalingi sveikatai.

Įdomu tai, kad dabartinės Pasaulio sveikatos organizacijos gairės nenustato sveikata pagrįsto natrio kiekio standarto geriamajame vandenyje, o tai, tyrėjų manymu, dar labiau išryškina poreikį kaupti tvirtesnius mokslinius įrodymus.

Daugumai žmonių pagrindinis natrio šaltinis vis dar išlieka maistas, tačiau padidėjus vandens druskingumui geriamasis vanduo gali reikšmingai prisidėti prie bendro natrio suvartojimo. Specialistai rekomenduoja, jei įmanoma, susipažinti su vietos vandens kokybės rodikliais ir kartu atkreipti dėmesį į bendrą natrio kiekį mityboje, siekiant geriau kontroliuoti kraujospūdį.