Apie tuštinimąsi dažnai kalbame nenoriai, tačiau būtent išmatos gali vienos pirmųjų įspėti apie besikeičiančią organizmo būklę. Per visą gyvenimą žmogus išskiria maždaug 11 030 kilogramų atliekų – tai milžiniškas kiekis informacijos apie mūsų virškinimo sistemą.
Gydytojai vis dažniau ragina į savo tuštinimosi įpročius pažvelgti kaip į kasdienį sveikatos rodiklį, o ne gėdos šaltinį. Tai ypač svarbu laikais, kai virškinimo ligos ir žarnyno vėžys nustatomi vis jaunesniems žmonėms.
Kaip maistas virsta išmatomis?
Kelionė prasideda burnoje, kur maistas susmulkinamas ir sudrėkinamas seilėmis. Tuomet kąsnis keliauja į skrandį, kuriame rūgštys ir fermentai suskaido jį į tirštą masę – chimą.
Iš skrandžio chimą perima plonoji žarna. Čia prie proceso prisijungia kasa, išskirianti fermentus, skaidančius angliavandenius ir baltymus, bei kepenys, gaminančios tulžį, padedančią suskaidyti riebalus į mažesnes daleles, kad jos būtų lengviau pasisavinamos.
Tulžis yra gelsvos spalvos, nes joje yra bilirubino – medžiagos, susidarančios yrant raudoniesiems kraujo kūneliams. Kol maistas keliauja žarnynu, bilirubinas virsta stercobilinu, kuris ir suteikia išmatoms būdingą rudą spalvą.
Kada spalva gali būti neįprasta?
Nors ruda spalva laikoma norma, ne kiekvienas spalvos pokytis reiškia ligą. Pavyzdžiui, burokėliai gali nudažyti išmatas raudonai, o didelis žalialapių daržovių kiekis – žaliai.
Tam tikri vaistai, ypač turintys bismuto, reaguodami su sieros junginiais žarnyne gali išmatas paversti beveik juodomis. Tokie pokyčiai dažniausiai trumpalaikiai ir susiję su konkrečiu maistu ar preparatais.
Didesnį nerimą turėtų kelti labai šviesios, pilkšvos išmatos, kurios gali rodyti, kad tulžis nepatenka į žarnyną. Taip pat pavojingi juodi ar ryškiai raudoni atspalviai, jei jie nepaaiškinami maistu – tai gali byloti apie kraujavimą virškinamajame trakte.
Ką pasako forma, kvapas ir dažnis?
Idealiomis sąlygomis išmatos yra rudos, pusiau minkštos, dešros formos ir lengvai pasišalina. Per kietos, retesnės nei triskart per savaitę išmatos dažnai rodo vidurių užkietėjimą, kurį gali lemti skaidulų stoka, skysčių trūkumas ar sėdimas gyvenimo būdas.
Dažnas, vandeningas viduriavimas gali būti infekcijos, maisto netoleravimo ar lėtinių žarnyno ligų ženklas. Tokiu atveju išmatos neretai būna žalsvos, nes bakterijos nespėja paversti bilirubino stercobilinu.
Geltonos, riebios, stipriai dvokiančios ir plaukiojančios išmatos rodo, kad riebalai nėra tinkamai suskaidomi – galbūt dėl kasos fermentų trūkumo. Tai priežastis pasikonsultuoti su gydytoju.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Trumpalaikiai pakitimai dažniausiai susiję su mityba ar stresu ir per kelias dienas praeina savaime. Tačiau jei pakitusios spalvos, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas tęsiasi ilgiau kaip savaitę, reikėtų išsitirti.
Ypač svarbu nedelsti pastebėjus kraują, labai tamsias išmatas, nuolatinį pilvo skausmą, neplanuotą svorio kritimą ar jausmą, kad po tuštinimosi žarnynas nevisiškai išsituštino. Tokie simptomai gali būti žarnyno uždegimo, obstrukcijos ar onkologinių ligų požymis.
Reguliarus dėmesys savo tuštinimosi įpročiams – paprastas ir nieko nekainuojantis būdas laiku pastebėti pokyčius. Stebėdami, kas vyksta tualete, iš tiesų stebime vieną svarbiausių savo sveikatos veidrodžių.
