Energijos krizė, kilusi po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, ima grasinti Kyjivo degalų tiekimui ir galimybėms tęsti karo veiksmus.
Du Ukrainoje esantys kariai teigė, kad naujausias kainų šuolis smarkiai atsiliepia degalų atsargoms, reikalingoms kovinei technikai – tankams, artilerijai ir šarvuotiesiems transporteriais.
„Degalų kainos – siaubingos. Net ginkluotosiose pajėgose dabar labai ribojame degalus“, – anonimiškai sakė vyresnysis Ukrainos karys, nurodęs, kad nėra įgaliotas kalbėti su žiniasklaida.
Kitas karys paaiškino, kad dyzelinas pirmiausia skiriamas koviniams vienetams, stabdantiems lėtą Rusijos pajėgų slinkimą šalies rytuose, kur Donbaso regione ir toliau vyksta intensyvūs mūšiai.
„Mes nesame fronte. Todėl nesame prioritetas… mūsų tankai ir kita technika daug nejudinami, tad dyzelinas mums siunčiamas mažiau nei kitiems daliniams“, – sakė jis.
Abu kariai minėjo, kad degalai yra normuojami, tačiau pabrėžė – situacija kol kas nėra kritinė. Tuo pat metu Ukrainos civiliams degalų kainos taip pat smarkiai pakilo, didindamos infliaciją ir išlaidas degalinėse visuomenei, kuri kasdien patiria Rusijos atakas.
Po to, kai Iranas blokavo Hormūzo sąsiaurį – siaurą vandens kelią, kuriuo gabenama daugiau kaip 20 proc. pasaulio žalios naftos ir suskystintų gamtinių dujų – naftos kainos šoktelėjo net iki 120 JAV dolerių už barelį. Tai sustiprino baimes dėl galimos pasaulinės recesijos.
Vis dėlto Ukrainos energetikos ministerijos atstovas, atsakydamas el. paštu, teigė, kad „Ukrainos rinkoje degalų trūkumo nėra“. Pasak jo, vyriausybė, bendradarbiaudama su rinkos dalyviais, toliau diversifikuoja tiekimo maršrutus, kad būtų užtikrinti pakankami degalų kiekiai ginkluotosioms pajėgoms, pramonei ir gyventojams.
Kovo viduryje energetikos ministras parlamentarams sakė, kad Ukraina apie 85 proc. degalų importuoja iš užsienio, todėl yra itin priklausoma nuo tiekėjų Europoje ir JAV.
Ministerija nurodė, jog „pirmasis prioritetas – nepertraukiamas tiekimas ginkluotosioms pajėgoms ir skubiosios pagalbos tarnyboms“, po jų – žemės ūkiui. Gyventojams ir kitoms įmonėms degalai skiriami paskiausiai. Pasak ministerijos, „situacija išlieka kontroliuojama“.
Analitikas ir privačios žvalgybos organizacijos „Black Bird Group“ įkūrėjas Johnas Helinas teigė, kad nors Kyjivas viešai atsargiai kalba apie kariuomenės iškastinio kuro atsargas, nuo karo su Iranu pradžios atsirado priežasčių nerimui.
„Viešos informacijos mažai, o tikslesnių duomenų, savaime suprantama, nėra“, – sakė jis, pabrėždamas, kad kuo ilgiau tęsis konfliktas su Iranu, tuo labiau augančios energijos kainos bus juntamos Ukrainos biudžete.
Pastaruoju metu Ukrainos viešuosius finansus spaudžia ne tik karas, bet ir regioniniai nesutarimai. Prezidentas Volodymyras Zelenskis ginčijasi su Vengrija ir Slovakija, kurios reikalauja, kad Kyjivas sutvarkytų sovietmečio „Družba“ naftotiekį. Iki sausį patirto bombardavimo jis pumpavo rusišką naftą per Ukrainą į abi kaimynines šalis.
Kol Ukraina nesutvarkys pažeidimo, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas žada ir toliau naudoti veto Briuselyje, stabdydamas 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai, skirtą finansiniams ir kariniams poreikiams.
Be to, ES sukrėtė nauji įtarimai, esą Vengrijos užsienio reikalų ministras per ES ministrų susitikimą nutekino informaciją Rusijai. Minėtas vyresnysis Ukrainos karys teigė, kad jam atrodo, jog V. Orbánas „daro viską, kad mums pritrūktų pinigų“.
„Net ir tęsiantis Vakarų finansinei paramai, dar vienas energijos kainų šokas natūraliai didintų Ukrainos sąnaudas ir dar labiau spaustų ekonomiką“, – sakė J. Helinas.
Tuo metu Kremlius, priešingai, šiuo metu naudą gauna iš išaugusių naftos kainų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo ruožtu paskelbė laikinai švelninantis sankcijas Rusijai ir jos sąjungininkei Iranui, siekdamas stabilizuoti smunkančias rinkas.
„Ši situacija jau sudaro erdvę kai kuriose Vakarų dalyse atnaujinti diskusijas apie spaudimo Rusijai mažinimą“, – teigė J. Helinas. Anot jo, jei tokios nuotaikos stiprės, tai gali būti dar žalingiau Ukrainos karo pastangoms nei vien energijos kainų augimas.
Kitame kontekste pažymima, kad didelės dujų gavybos infrastruktūros sugadinimas gali būti taisomas net penkerius metus, apie tai agentūrai „Reuters“ yra sakęs bendrovės „QatarEnergy“ vadovas. Taip pat perspėjama, kad politinės diskusijos dėl elektros kainų gali turėti ilgalaikių pasekmių, kurios tęsis ne vienerius metus.
