Europa prašo piliečių taupyti, bet pati išlaidauja: Strasbūro kelionės vėl tapo ginčų objektu
Daugiapartinė Europos Parlamento narių grupė ragina laikinai atsisakyti mėnesinių kelionių į Strasbūrą, kol tęsiasi energetikos krizė.
Laiškuose, su kuriais susipažinta, Kairiųjų frakcijos ir dešiniųjų Europos konservatorių ir reformistų (ECR) atstovai teigia, kad institucija turėtų rodyti pavyzdį ir vengti nebūtinų kelionių, ypač augant energijos ir degalų kainoms bei tvyrant įtampai Artimuosiuose Rytuose.
„Kai valstybės narės ir ES piliečiai iš ES institucijų raginami nedelsiant imtis veiksmų taupyti energiją, tikslinga, kad ES institucijos pačios rodytų pavyzdį ir prisidėtų savo dalimi prie energijos taupymo“, – Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai balandžio 17 dieną adresuotame laiške rašė Nyderlandų europarlamentarė Anja Hazekamp ir kitų frakcijų nariai.
Pasak jų, kas mėnesį į Strasbūrą perkeliant apie 4 tūkst. parlamentarų ir darbuotojų, siunčiama prieštaringa žinutė. Laiške primenama ir Europos Komisijos rekomendacija mažinti transporto poreikį bei, kur įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu.
Panašiame laiške, kurį ECR atstovai ketina pateikti R. Metsolai trečiadienį, teigiama, kad brangios kelionės pirmyn ir atgal į Strasbūrą turėtų būti laikinai sustabdytos „atsižvelgiant į besitęsiančią energijos ir reaktyvinių degalų krizę“. Jų vertinimu, toks važiavimas „nesuderinamas su tuo, ko Komisija prašo piliečių ir verslo“.
Dešiniųjų pažiūrų europarlamentarai ragina R. Metsolą „nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų“ ir sustabdyti nebūtinas keliones. Laiške pabrėžiama, kad „kai Sąjunga prašo piliečių taupyti, Parlamentas negali būti išimtis“.
2022 metais skirtingų partijų europarlamentarų grupė jau buvo siūliusi laikinai stabdyti posėdžius Strasbūre, kai po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Europoje ėmė trūkti energijos išteklių.
Kelionės į Strasbūrą buvo sustabdytos ir per COVID-19 pandemiją. Tuometinis Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli 2020 metais posėdžių Prancūzijos mieste atsisakė remdamasis force majeure taisyklėmis, o kelionių ribojimą įvardijo būtina „saugumo priemone“. Po 15 mėnesių pertraukos europarlamentarai buvo įpareigoti sugrįžti į posėdžius Strasbūre, be kita ko, dėl Paryžiaus spaudimo – Prancūzijos valdžia jau kelis dešimtmečius blokuoja sprendimus, galinčius sumenkinti Strasbūro, kaip oficialios Parlamento būstinės, statusą.
Europos Audito Rūmų 2014 metų ataskaitoje nurodyta, kad metinės Europos Parlamento mėnesinio persikėlimo į Strasbūrą išlaidos viršijo 113,8 mln. eurų. Aplinkosaugininkai taip pat ne kartą kėlė susirūpinimą dėl vadinamojo didžiojo persikraustymo poveikio klimatui.
Dabar europarlamentarai teigia, kad naujausias sukrėtimas, siejamas su JAV ir Izraelio karu su Iranu bei artėjančiu tiekimo suvaržymu, pateisina panašų lankstumą. Analitikų teigimu, užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje galėtų sukelti pasaulinę energetikos krizę. Jau fiksuojamas reaktyvinių degalų trūkumas ir išliekantys didesni degalų kaštai, o naftos kainos perkopė 100 JAV dolerių už barelį.
Kita Europos Parlamento plenarinė sesija Strasbūre numatyta kitą savaitę.
Pastaba: istorija atnaujinta patikslinant balandžio 17 dienos laišką R. Metsolai pasirašiusių europarlamentarų politinę orientaciją.
