Ar teks už benziną mokėti dar daugiau? Europos lyderiai skubiai buria sąjungą prieš blokadą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris penktadienį kartu rengs vaizdo konferenciją, kurioje bus tariamasi, kaip užtikrinti laivybos saugumą Hormūzo sąsiauryje, pranešė abiejų šalių lyderių biurai.
Pasak Eliziejaus rūmų, derybose planuojama aptarti „daugiašalės ir grynai gynybinės misijos“ formavimą. Ji turėtų padėti „atkurti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje, kai saugumo sąlygos tai leis“.
Pranešime taip pat nurodoma, kad prie iniciatyvos prisijungtų „nekariaujančios“ valstybės, pasirengusios prisidėti prie misijos. Vis dėlto nei Londonas, nei Paryžius kol kas neįvardijo, kurios konkrečiai šalys būtų kviečiamos dalyvauti pokalbyje.
E. Macronas antradienį socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad pirmadienį kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu.
Po savaitgalį vykusių Teherano ir Vašingtono taikos derybų, kurios nesibaigė susitarimu, D. Trumpas pareiškė, jog Jungtinės Valstijos blokuotų laivus, įplaukiančius į sąsiaurį arba iš jo išplaukiančius, siekdamos padidinti spaudimą Iranui sudaryti susitarimą dėl branduolinės programos ribojimo ir atverti šį strategiškai svarbų vandens kelią jūrų transportui.
Vis dėlto Prancūzija ir Jungtinė Karalystė signalizavo nepritarimą tokiam D. Trumpo žingsniui.
Penktadienio susitikimo tikslas – „paskatinti tarptautines pastangas, kurias pastarosiomis savaitėmis kūrėme siekdami užtikrinti laivybos laisvę“, teigė Jungtinės Karalystės ministro pirmininko atstovas. Tačiau kol kas neaišku, kaip prancūzų ir britų pasiūlymas galėtų prisidėti prie įtampos mažinimo regione.
JAV ir Izraelio smūgiai Iranui vasarį paskatino regioninį konfliktą Artimuosiuose Rytuose ir praktiškai sustabdė laivybą Hormūzo sąsiauryje, o tai visame pasaulyje pakėlė naftos ir dujų kainas. Vėliau abi pusės sutarė dėl dviejų savaičių paliaubų, tačiau savaitgalį vykusios derybos dėl platesnio susitarimo žlugo.
