Mokslininkai nustatė netikėtą tiesą: štai kokie vyrų įpročiai labiausiai teršia gamtą

Tarptautinė mokslininkų grupė, apėmusi tyrėjus iš 13 šalių, teigia, kad dalis vyrams būdingų vartojimo įpročių ir socialinių vaidmenų dažniau siejami su didesniu poveikiu klimatui bei aplinkai. Tyrimo autoriai pabrėžia, jog kalbama ne apie visus vyrus, o apie statistiškai dažniau pasikartojančias tendencijas.

Darbas, kuriame nagrinėjamas vyriškumo, vartojimo ir galios ryšys, publikuotas moksliniame leidinyje International Journal for Masculinity Studies. Jame akcentuojama, kad klimato kaitą lemia ne vien individualūs pasirinkimai, bet ir struktūriniai veiksniai: kas priima sprendimus, kam priklauso didelio poveikio sektoriai ir kokios normos skatina tam tikrą elgesį.

Kur susidaro didžiausias pėdsakas?

Tyrėjai kaip dažniausiai pasikartojančias sritis mini transportą, keliones ir turizmą, taip pat mitybos pasirinkimus, ypač didesnį mėsos vartojimą. Šios kategorijos daugelyje šalių sudaro reikšmingą namų ūkių išmetimų dalį, todėl net nedideli elgsenos pokyčiai gali turėti apčiuopiamą efektą.

Autoriai taip pat atkreipia dėmesį į vadinamuosius „vyriškus“ pomėgius, kurie kai kuriais atvejais siejami su didesniu išteklių naudojimu ar tarša, pavyzdžiui, medžioklę, žvejybą ar intensyvesnį automobilio naudojimą. Vis dėlto pabrėžiama, kad poveikis labai priklauso nuo konkrečios praktikos ir jos masto.

Požiūris į klimato kaitą ir politika

Analizėje teigiama, kad vyrai vidutiniškai rečiau išreiškia nerimą dėl klimato kaitos ir mažiau linkę keisti kasdienius įpročius dėl aplinkosauginių priežasčių. Tai, anot autorių, gali būti susiję su socialinėmis normomis, kai rūpestis aplinka kai kuriose kultūrose vis dar klaidingai priskiriamas „nevyriškam“ elgesiui.

Dar viena išskirta kryptis – dalyvavimas aplinkosaugos politikoje ir sprendimų priėmime. Tyrime keliama mintis, kad klimato politikos ambicijas gali slopinti ne tik interesų grupės, bet ir politinė kultūra, kurioje dalis lyderių linkę nuvertinti klimato rizikas.

Didžiausia įtaka – ne „vidutinio žmogaus“

Tyrėjai išskiria, kad didžiausią žalą dažnai lemia ne tiek kasdieniai pavienio asmens sprendimai, kiek aukštas pajamas gaunančių ir daug vartojančių grupių gyvenimo būdas. Tai ypač siejama su privilegijuotomis visuomenės grupėmis turtingesnėse šalyse, kur didesnės galimybės keliauti, vartoti ir naudotis taršiu transportu.

Taip pat pabrėžiama verslo ir pramonės dimensija: didelio poveikio sektoriai, tokie kaip iškastinio kuro gavyba, sunkioji pramonė ar intensyvus žemės ūkis, istoriškai dažnai valdomi vyrų. Autorių vertinimu, būtent sprendimų priėmimas šiuose sektoriuose turi neproporcingai didelę reikšmę bendram išmetimų lygiui.

Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo išvados nėra kaltinimas visiems vyrams ir nėra skirtos supriešinti lyčių. Priešingai, akcentuojama, kad daug vyrų aktyviai prisideda prie klimato sprendimų, o efektyviausi pokyčiai atsiranda tada, kai tvarus elgesys tampa socialine norma ir kai keičiamos taisyklės, kurios skatina taršius pasirinkimus.

Autorių teigimu, praktinė šios analizės vertė – platesnis žvilgsnis į klimato kaitą: neapsiribojant vien asmeninėmis „žaliomis“ pastangomis, bet matant ir tai, kaip vartojimo kultūra, galios santykiai bei ekonomikos modelis gali didinti arba mažinti bendrą anglies pėdsaką.