Mokslininkas Stephenas Hawkingas, sirgęs amiotrofine lateroskleroze (ALS) – dažniausia motorinių neuronų ligos forma – su šia liga gyveno net 55 metus. Tai vienas ilgiausiai su ALS gyvenusių žmonių atvejų.
Tačiau daugumai motorinių neuronų liga sergančių pacientų taip nepasiseka. Liga dažnai progresuoja greitai, ir daugelis miršta per dvejus–penkerius metus nuo diagnozės nustatymo.
Iki šiol nėra veiksmingo gydymo. Genetiniai veiksniai paaiškina tik apie 10 % atvejų, o likusios priežastys vis dar menkai žinomos.
Naujame žurnale JAMA Neurology publikuotame tyrime atskleistas vienas galimas rizikos veiksnys – oro tarša. Ji gali būti susijusi tiek su didesne motorinių neuronų ligos išsivystymo rizika, tiek su spartesne ligos eiga.
Tyrime su kolegomis įvertinome oro taršos lygį prie kiekvieno iš 10 000 dalyvių namų iki dešimties metų laikotarpiu iki ligos diagnozės. Dėmesį sutelkėme į du dažnai pasitaikančius ir su sveikatos sutrikimais siejamus teršalus – azoto dioksidą ir kietąsias daleles.
Kietosios dalelės – tai mikroskopinės ore sklandančios dalelės, gerokai plonesnės už žmogaus plauką. Jos paprastai skirstomos pagal dydį: PM2,5 (mažesnės arba lygios 2,5 mikrometro), PM10 (mažesnės arba lygios 10 mikrometrų) ir tarpinė frakcija PM2,5–10 (nuo 2,5 iki 10 mikrometrų).
Nustatėme, kad ilgalaikis oro taršos poveikis, net ir esant gana žemiems lygiams, būdingiems Švedijai, buvo susijęs su 20–30 % didesne motorinių neuronų ligos išsivystymo tikimybe.
Dar daugiau – šis dėsningumas išliko ir lyginant brolius bei seseris. Toks palyginimas padeda atmesti daugelį bendrų veiksnių, pavyzdžiui, paveldimumą ir tas pačias vaikystės gyvenimo sąlygas.
Taip pat pastebėjome, kad žmonės, sergantys motorinių neuronų liga ir daugelį metų kvėpavę didesne PM10 bei azoto dioksido koncentracija, turėjo didesnę mirties arba būtinybės naudoti kvėpavimo aparatą riziką.
Šie teršalai dažniausiai susidaro dėl netoliese vykstančio kelių eismo. Apibendrinus rezultatus galima daryti išvadą, kad didžiausią poveikį gali turėti tarša, susidaranti arti namų – ypač iš vietinio automobilių transporto. Ji, regis, svarbesnė nei iš toliau atkeliaujančios kietosios dalelės, kurios dažnai lemia bendrus kasdienius taršos lygio svyravimus.
Gydytojai reguliariai vertina, kaip pacientai sugeba atlikti kasdienes funkcijas keliose pagrindinėse srityse.
Vertinamos šios sritys: bulbarinė funkcija (kalbėsena, seilių kontrolė, rijimas), smulkioji motorika (rašysena, maisto pjaustymas, apsirengimas, asmens higiena), stambioji motorika (vartymasis lovoje, vaikščiojimas, laipiojimas laiptais) ir kvėpavimas (dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas gulint, kvėpavimo nepakankamumo požymiai).
Mūsų tyrimo dalyviai po diagnozės nustatymo buvo vertinami maždaug kas šešis mėnesius. Vėliau analizavome, kaip greitai blogėjo bendra būklė ir atskiros funkcijos. Pacientai, kurių būklė blogėjo sparčiau nei 75 % kitų pacientų, buvo priskirti prie greičiau progresuojančios ligos grupės.
Nustatėme, kad ilgalaikis oro taršos poveikis buvo susijęs su didesne tikimybe, jog liga progresuos greičiau apskritai, ypač blogės motorinė ir kvėpavimo funkcija. Tačiau ryšio su bulbarinės funkcijos blogėjimu neaptikome.
Platesnė reikšmė
Šių skirtumų priežastys kol kas nėra aiškios. Viena iš galimų priežasčių – skirtingos nervų sistemos dalys gali būti nevienodai jautrios taršos sukeliamiems pažeidimams.
Kita galima priežastis – oro tarša nuosekliai siejama su lėtinėmis plaučių ligomis, sumažėjusia plaučių funkcija ir dažnesnėmis infekcijomis. Visi šie veiksniai jau anksčiau buvo sieti su prastesne ALS ligos eiga.
Tyrime atsižvelgėme į daugybę veiksnių, galinčių turėti įtakos ir oro taršos poveikiui, ir motorinių neuronų ligos rizikai: asmens ir gyvenamosios vietos pajamas, išsilavinimą, profesiją, gyvenimą mieste ar kaime.
Nors neturėjome duomenų apie dalyvių rūkymą ar poveikį vidaus patalpų taršai, nėra įrodymų, kad šie veiksniai smarkiai skirtųsi tarp sergančiųjų ir nesergančiųjų motorinių neuronų liga taip, jog vien jie galėtų paaiškinti mūsų gautus rezultatus.
Šie duomenys priartina mus prie geresnio motorinių neuronų ligos supratimo ir ateityje gali padėti anksčiau nustatyti diagnozę bei parinkti veiksmingesnį gydymą. Tačiau yra ir platesnė žinia.
Visi mes kasdien esame veikiami oro taršos, o įrodymų, kad ji rimtai kenkia sveikatai, nuolat daugėja. Oro švarinimas galėtų duoti kur kas daugiau naudos, nei šiuo metu suvokiame.
