Skauda galvą be priežasties? Tyrimas atskleidė, kodėl migrena dažniau užklumpa tam tikromis dienomis

Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 7 tūkst. žmonių, parodė, kad tiek trumpalaikiai oro taršos šuoliai, tiek ilgalaikis poveikis siejasi su didesne migrenos priepuolių rizika. Be to, reikšmės turi ir meteorologinės sąlygos – oro temperatūra bei drėgnumas.

Negevo Ben Guriono universiteto mokslininkai Beer Ševoje dešimt metų stebėjo daugiau nei 7 tūkst. migrena sergančių žmonių. Tyrėjai analizavo jų kasdienę taršos ekspoziciją, susijusią su kelių transportu, pramone ir dulkių audromis. Taip pat buvo vertinama ilgalaikė dalyvių ekspozicija teršalams bei oro sąlygoms.

Vėliau mokslininkai tikrino, kaip dažnai ir kada šiems žmonėms dėl ūmaus migrenos priepuolio prireikė kreiptis į ligoninę ar į pirminės sveikatos priežiūros gydytoją.

Tyrimo laikotarpiu 2215 asmenų (32 proc.) bent kartą lankėsi ligoninėje arba poliklinikoje dėl ūmaus migrenos priepuolio. Iš viso 47 proc. dalyvių įsigijo migrenai skirtų vaistų; vidutiniškai jų buvo suvartojama po dvi tabletes per mėnesį, o 2,3 proc. žmonių vartojo 10 ar daugiau tablečių per mėnesį.

Dieną, kai buvo užfiksuota daugiausia apsilankymų dėl migrenos, kietųjų dalelių PM10 koncentracija siekė 119,9 µg/m3, kai vidurkis buvo 57,9 µg/m3.

PM2,5 – smulkesnių dalelių, kurios dažnai siejamos su automobilių išmetamosiomis dujomis ir kuro deginimu elektrinėse bei pramonėje – koncentracija tą pačią dieną sudarė 27,3 µg/m3, kai vidurkis buvo 22,3 µg/m3. Azoto dioksido (NO2), daugiausia siejamo su transporto emisijomis, lygis tą dieną siekė 11,2 dalies milijardui, kai vidurkis buvo 8,7.

Dienomis, kai apsilankymų ligoninėje ar poliklinikoje dėl migrenos buvo mažiausiai, taršos rodikliai buvo žemesni nei įprasta.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad žmonės, kurie trumpam buvo veikiami didelių NO2 koncentracijų, buvo net 41 proc. labiau linkę kreiptis į ligoninę ar polikliniką nei tie, kurie tokio poveikio nepatyrė.

Ilgalaikė didelė NO2 ekspozicija siejosi su 10 proc. didesne tikimybe intensyviau vartoti vaistus nuo migrenos, palyginti su žmonėmis, kurie nebuvo veikiami tokio aukšto šio teršalo lygio.

Tuo metu didesnės PM2,5 koncentracijos buvo susijusios su 9 proc. išaugusiu vaistų vartojimo dažniu.

Reikšmės turėjo ir oro sąlygos. Dalyviai, patyrę intensyvesnę saulės spinduliuotę, 23 proc. dažniau ieškojo pagalbos dėl migrenos. Aukšta temperatūra ir mažas drėgnumas stiprino NO2 poveikį, o šaltos ir drėgnos sąlygos didino PM2,5 poveikį.

„Šie rezultatai rodo, kad galime geriau numatyti, kokios pagalbos tuo metu gali prireikti“, – pažymi dr. Ido Peles, tyrimo, aprašyto žurnale „Neurology“, autorius. „Kadangi klimato kaita didina karščio bangų, dulkių audrų ir oro taršos epizodų dažnį, šiuos aplinkos rizikos veiksnius turėsime įtraukti į rekomendacijas migrena sergantiems žmonėms. Kai prognozės rodo didesnę riziką, gydytojai gali patarti riboti veiklą lauke ir naudoti oro filtrus, trumpą laiką vartoti profilaktinius vaistus bei pradėti vartoti vaistus nuo migrenos vos atsiradus pirmiesiems požymiams, kad būtų išvengta priepuolio išsivystymo.“

Marek Matacz (PAP)