Saugios alkoholio ribos pabaiga? Tyrimas rodo neigiamą poveikį net ir mažai vartojantiems

Naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad net ir palyginti nedidelis alkoholio vartojimas gali būti susijęs su smegenų pokyčiais. Tyrėjai nustatė ryšį tarp didesnio išgertų gėrimų skaičiaus ir prastesnės smegenų perfuzijos, tai yra kraujotakos.

Tyrime taip pat fiksuotas plonesnis smegenų žievės sluoksnis, kuris svarbus mąstymui, planavimui ir savikontrolei. Tokie požymiai pastebėti ir žmonėms, kurie neviršijo vadinamojo mažos rizikos vartojimo ribų.

Ką konkrečiai matavo tyrėjai?

Tyrime dalyvavo 45 sveiki 22–70 metų suaugusieji, neturėję alkoholio vartojimo sutrikimo požymių. Dalyviai pateikė informaciją apie savo vartojimo įpročius per pastaruosius metus, trejus metus ir per visą gyvenimą.

Šie duomenys buvo lyginami su magnetinio rezonanso tyrimų rezultatais, vertinant žievės storį ir tūrį. Daliai dalyvių papildomai buvo įvertinta smegenų perfuzija, tai yra kraujo pritekėjimas į audinius.

Tyrėjai pabrėžia, kad ryšys su perfuzija buvo ryškesnis nei su žievės storiu. Tai leidžia kelti prielaidą, kad alkoholis pirmiausia gali veikti smegenų kraujotaką, o ilgainiui tai gali atsiliepti audinių būklei.

Ką reiškia mažos dozės?

Tyrime kaip atskaitos taškas naudota 14 gramų gryno etanolio dozė, kuri apytikriai atitinka standartinį gėrimą. Analizuoti ir tie atvejai, kai vyrai per mėnesį išgerdavo iki 60 tokių gėrimų, o moterys iki 30.

Vidutiniškai dalyviai per gyvenimą suvartodavo apie 21 standartinį gėrimą per mėnesį, tačiau skirtumai buvo dideli. Kai kurių dalyvių vartojimas siekė vos 1 gėrimą per mėnesį, kitų buvo artimas 54.

„Mažos rizikos alkoholio vartojimas gali turėti pasekmių žievės audinių vientisumui, ypač didėjant amžiui“, – teigė tyrimo autoriai.

Kodėl tai svarbu ir kokios ribos?

Smegenims gera kraujotaka būtina, kad ląstelės gautų deguonies ir maistinių medžiagų, o medžiagų apykaitos atliekos būtų pašalinamos. Jei perfuzija mažėja, teoriškai didėja rizika, kad audiniai taps jautresni pažeidimams, ypač vyresniame amžiuje.

Vis dėlto patys mokslininkai pabrėžia tyrimo ribotumus: jis fiksavo vieną laiko momentą, todėl neįrodo priežasties ir pasekmės. Be to, vartojimo įpročiai buvo pateikti pačių dalyvių, o tokie veiksniai kaip mityba, fizinis aktyvumas ar miego kokybė nebuvo išsamiai įvertinti.

Tyrimas įsilieja į platesnę pastarųjų metų tendenciją, kai vis dažniau keliama abejonė, ar apskritai egzistuoja visiškai saugus alkoholio kiekis sveikatai. Dalis naujausių visuomenės sveikatos rekomendacijų vis labiau akcentuoja paprastą principą: kuo mažiau alkoholio, tuo geriau.

„Šie rezultatai gali būti svarbūs vertinant žalos mažinimo strategijas ir visuomenės sveikatos gaires“, – rašė tyrimo autoriai.