Rezultatai primena psichodelikus: štai kaip vos 7 dienos meditacijos keičia jūsų smegenų veiklą

Septynias dienas praktikuojant meditaciją ir kūno bei proto technikas galima ne tik atsipalaiduoti. Naujas Kalifornijos universiteto San Diege mokslininkų tyrimas rodo, kad toks trumpas laikotarpis gali išmatuojamai pakeisti smegenų ir viso organizmo veiklą.

Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Communications Biology“. Mokslininkai teigia, kad pasikartojančios mentalinės praktikos gali suaktyvinti biologinius kelius, susijusius su smegenų plastiškumu, imuninės sistemos funkcija, medžiagų apykaita ir natūraliu skausmo slopinimu. Kai kuriuos pastebėtus poveikius tyrėjai palygino su tais, kurie anksčiau buvo siejami su psichodelinėmis patirtimis.

„Jau daug metų žinome, kad tokios praktikos kaip meditacija gali daryti įtaką sveikatai. Tačiau įspūdinga tai, kad kelių proto ir kūno praktikų sujungimas vienos stovyklos metu sukėlė pokyčius tiek daugelyje biologinių sistemų, kad galėjome juos tiesiogiai išmatuoti smegenyse ir kraujyje“, – teigė Kalifornijos universiteto San Diege Medicinos mokyklos anesteziologijos profesorius Hemalis H. Patelis, dalyvavęs tyrime.

„Tai nėra vien streso mažinimas ar atsipalaidavimas. Tai – esminis pokytis, kaip smegenys sąveikauja su realybe, ir mes galime šiuos pokyčius įvertinti biologiškai“, – pridūrė jis.

Kaip buvo atliktas tyrimas

Tyrime dalyvavo 20 sveikų suaugusiųjų, kurie savaitę praleido rezidencinėje stovykloje, vadovaujamoje neuromokslų edukatoriaus ir autoriaus Joe Dispenzos. Per šį laiką dalyviai atliko apie 33 val. vedamų meditacijų, taip pat klausė paskaitų ir dalyvavo grupinėse sveikatinimo veiklose.

Sesijose taikytas vadinamasis „atviro žymėjimo placebo“ principas – dalyviai žinojo, kad dalis praktikų pateikiamos kaip placebo. Vis dėlto ankstesni tyrimai rodo, jog net ir tokie pratimai gali turėti realų poveikį per lūkesčius, socialinį ryšį bei bendrą grupės patirtį.

Norėdami įvertinti, kaip stovykla paveikė organizmą, mokslininkai prieš savaitę ir po jos atliko funkcinio magnetinio rezonanso (fMRI) tyrimus bei paėmė kraujo mėginius. Taip buvo stebimi smegenų aktyvumo, medžiagų apykaitos, imuninės sistemos reakcijų ir kitų biologinių žymenų pokyčiai.

Kokie pokyčiai užfiksuoti po septynių dienų

Po stovyklos smegenų vaizdinimo tyrimai parodė sumažėjusį aktyvumą srityse, siejamose su nuolatiniu vidiniu „plepėjimu“ ir mentaliniu „fono triukšmu“. Tyrėjų vertinimu, tai gali reikšti efektyvesnį smegenų darbą.

Be to, dalyvių kraujo plazma, paimta po stovyklos, laboratorinėmis sąlygomis, panašu, skatino neuroplastiškumą – augintos nervinės ląstelės aktyviau augino ataugas ir formavo naujas jungtis.

Tyrėjai taip pat fiksavo metabolinius pokyčius: ląstelėse, veiktose po stovyklos paimta plazma, didėjo glikolizinis aktyvumas, kuris laikomas geresnio metabolinio lankstumo rodikliu. Kartu augo endogeninių opioidų – natūralių organizmo „nuskausminamųjų“ – lygis, o tai gali rodyti sustiprėjusią natūralią skausmo reguliaciją.

Imuninės sistemos signalizavimas taip pat pakito – mokslininkai šiuos pokyčius apibūdino kaip labiau subalansuotus ir prisitaikančius. Buvo stebimas tiek uždegiminių, tiek priešuždegiminių reakcijų padidėjimas.

Dalyviai užpildė ir Mistinės patirties klausimyną (MEQ-30), kuriuo vertinami tokie pojūčiai kaip vienybės jausmas, transcendencija ar pakitęs sąmoningumas meditacijos metu. Vidutinis įvertis, pasak tyrėjų, pakilo nuo 2,37 iki 3,02 balo iš 5.

Meditacija ir į psichodelines būsenas panašūs smegenų pokyčiai

Mokslininkai nurodė, kad po stovyklos stebėti smegenų junglumo modeliai priminė tuos, kurie ankstesniuose darbuose buvo siejami su psichodelinėmis medžiagomis.

„Matome panašias mistines patirtis ir neuroninių tinklų junglumo dėsningumus, kuriems įprastai prireikia psilocibino, tačiau šį kartą jie pasiekti vien meditacijos praktika“, – sakė H. H. Patelis.

„Tai, kad fiksuojame ir centrinės nervų sistemos pokyčius smegenų vaizdinime, ir sisteminius pokyčius kraujo biochemijoje, rodo, jog šios proto ir kūno praktikos veikia visą organizmą“, – pridūrė jis.

Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tyrime dalyvavo sveiki žmonės, todėl reikia daugiau darbų, kad būtų galima patikimai spręsti, ar panaši nauda pasireikštų platesnėms klinikinėms grupėms.

Taip pat pažymima, jog tyrimas buvo stebimasis ir neturėjo kontrolinės grupės, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad būtent meditacija sukėlė visus biologinius pokyčius. Nedidelė imtis apsunkina ir rezultatų pritaikymą platesnei populiacijai – reikalingi didesni, įvairesni tyrimai.

Nepaisant ribojimų, autoriai teigia, kad rezultatai svarbūs, nes pateikia retų biologinių įrodymų, siejančių subjektyvią psichinę patirtį su išmatuojamais pokyčiais smegenyse ir organizme.

„Šis tyrimas rodo, kad protas ir kūnas yra glaudžiai susiję“, – teigė vienas iš autorių, Kalifornijos universiteto San Diege kognityvinių mokslų ir anesteziologijos doktorantas Alexas Jinichas-Diamantas.

„Tai, kuo tikime, kaip sutelkiame dėmesį ir kokiose praktikose dalyvaujame, gali palikti išmatuojamus pėdsakus mūsų biologijoje“, – sakė jis.

„Tai įdomus žingsnis siekiant geriau suprasti, kaip sąmoninga patirtis ir fizinė sveikata persipina ir kaip šį ryšį galėtume panaudoti gerovei skatinti naujais būdais“, – pridūrė A. Jinichas-Diamantas.