Magnis iš socialinių tinklų ir papildų lentynų persikėlė į kasdienes diskusijas apie psichinę sveikatą. Jis pristatomas kaip paprastas būdas sumažinti nerimą, pagerinti nuotaiką ir miegą. Tačiau mokslininkai ragina neskubėti daryti išvadų ir pirmiausia atkreipti dėmesį į mitybą.
Magnis yra būtinas mineralas, dalyvaujantis šimtuose organizmo reakcijų. Jis svarbus kaulams, širdies darbui, imunitetui ir tam, kaip mūsų kūnas paverčia maistą energija. Suaugusiam žmogui per dieną paprastai rekomenduojama 300–400 miligramų magnio.
Dalis šio kiekio gana lengvai gaunama su maistu. Magnio gausu žalialapėse daržovėse, riešutuose, sėklose, viso grūdo produktuose, taip pat pieno gaminiuose ir kai kuriuose vaisiuose bei daržovėse. Pavyzdžiui, saujelė migdolų gali suteikti apie 80 miligramų magnio, pora šaukštų žemės riešutų sviesto – apie 50 miligramų, pusė puodelio rudųjų ryžių – apie 40 miligramų.
Kaip magnis susijęs su nerimu?
Moksliniai tyrimai rodo, kad magnis gali turėti įtakos nervų sistemai. Apžvelgus kelis mažesnius tyrimus, nustatyta, kad papildomas magnio vartojimas kai kuriais atvejais švelniai sumažino nerimo simptomus. Viename atsitiktinių imčių tyrime pagerėjo ir lengvos depresijos simptomai.
Vis dėlto rezultatai nėra vienareikšmiai. Kiti darbai reikšmingos naudos neparodė, todėl lieka neaišku, kiek čia prisideda placebo efektas. Mokslininkai sutaria, kad kol kas trūksta didelių ir gerai suplanuotų tyrimų, kurie leistų tvirtai pasakyti, jog magnis yra veiksminga nerimo mažinimo priemonė.
Biocheminiai mechanizmai teoriškai pagrįsti. Manoma, kad magnis gali slopinti streso reakciją, mažindamas cheminio neuromediatoriaus glutamato poveikį smegenims. Per didelis glutamato aktyvumas siejamas su įvairiais nuotaikos ir nerimo sutrikimais.
Be to, magnis dalyvauja serotonino – dažnai vadinamo „geros savijautos“ hormonu – gamyboje ir palaiko melatonino, kuris reguliuoja miego ritmą, susidarymą. Dėl to kai kurie žmonės, vartojantys magnį vakare, subjektyviai jaučiasi ramesni ir geriau išsimiega.
Ar verta griebtis papildų?
Nors magnio papildai atrodo patraukli priemonė, daugumai sveikų žmonių jų gali ir nereikėti. Jei mityboje netrūksta daržovių, riešutų ir viso grūdo produktų, rekomenduojamas dienos kiekis dažniausiai pasiekiamas be pastangų.
Dalis gyventojų vis dėlto gauna per mažai magnio, ypač jei dažnai renkasi stipriai perdirbtą maistą ar laikosi labai ribojančių dietų. Tokiais atvejais gali būti naudinga pasitarti su šeimos gydytoju ar dietologu dėl kraujo tyrimų ir tinkamos papildų dozės.
Per didelė magnio dozė, ypač vartojant papildus be priežiūros, gali sukelti virškinimo sutrikimų, o sergant inkstų ligomis – ir pavojingą apsinuodijimą. Todėl specialistai ragina nesigydyti patiems ir magnio nevertinti kaip greito sprendimo visoms psichikos sveikatos problemoms.
Ką galime padaryti šiandien?
Kol mokslas ieško tikslesnių atsakymų, saugiausia strategija – rūpintis subalansuota mityba ir bendru gyvenimo būdu. Daržovėmis, riešutais, sėklomis ir viso grūdo produktais turtingas racionas padeda ne tik gauti pakankamai magnio, bet ir apskritai palaikyti gerą savijautą.
Nerimo ir miego sutrikimų atveju pirmiausia verta įvertinti streso lygį, miego higieną, fizinį aktyvumą ir, esant reikalui, kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Magnis gali būti viena iš pagalbinių priemonių, tačiau kol kas jis neturėtų pakeisti įrodymais pagrįsto gydymo.
