Nors šiais metais Lietuvoje registruojama mažiau erkinio encefalito atvejų nei pernai, medikai pastebi nerimą keliantį reiškinį – ligoninėse daugėja pacientų, kuriems infekcija pasireiškia sunkia forma.
Sudėtingiausiais atvejais žmogaus būklė gali pablogėti tiek, kad prireikia gydymo Reanimacijos skyriuje. Kai kurie pacientai būna sutrikusios sąmonės ar komos būsenos, nebegali savarankiškai kvėpuoti bei valgyti.
Medikai taip pat atkreipia dėmesį į vieną bendrą aplinkybę: visi šiais metais dėl sunkios erkinio encefalito formos Reanimacijos skyriuje gydyti pacientai nuo šios infekcijos nebuvo pasiskiepiję.
Reanimacijos skyriuje – sunkiai sergantys pacientai
Šių metų situacija ligoninėje skiriasi nuo stebėtos praėjusiais metais. Nors bendras oficialiai užregistruotų susirgimų skaičius sumažėjo, sunkių ir vidutinio sunkumo ligos formų tarp hospitalizuojamų žmonių pastebima daugiau.
Reanimacijos skyriuje gydomų žmonių būklė gali būti itin sudėtinga. Erkinis encefalitas pažeidžia centrinę nervų sistemą, todėl sunkios ligos eigos metu gali sutrikti sąmonė ir gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos.
Kai kuriems ligoniams prireikia pagalbos kvėpuojant, kiti nebegali savarankiškai maitintis. Dėl tokios būklės gydymas gali būti ilgas, o pats susirgimas žmogaus sveikatai gali turėti rimtų pasekmių.
Šių metų patirtis medikams parodė ir dar vieną tendenciją – sunkia erkinio encefalito forma sirgę bei į Reanimacijos skyrių patekę žmonės nebuvo pasiskiepiję nuo šios infekcijos.
Susirgus vienam žmogui skiepytis suskumba artimieji
Pastebima, kad po sunkaus ligos atvejo šeimoje ar artimoje aplinkoje žmonių požiūris į skiepus neretai pasikeičia. Susirgus artimajam, skiepytis dažnai nusprendžia šeimos nariai, draugai ir net kaimynai.
Vis dėlto erkinio encefalito atveju prevencija svarbi dar iki galimo užsikrėtimo. Žmogus gali net nepastebėti įsisiurbusios erkės, todėl vien grįžus iš gamtos atliekama kūno apžiūra negali visiškai pašalinti infekcijos rizikos.
Erkių galima aptikti miškuose, parkuose, pievose, soduose ir kitose žaliosiose teritorijose. Vadinasi, rizika aktuali ne vien žmonėms, kurie dažnai grybauja, uogauja ar leidžiasi į ilgesnius žygius gamtoje.
Šiemet nustatyti 92 erkinio encefalito atvejai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per pirmąjį 2026 metų pusmetį Lietuvoje patvirtinti 92 erkinio encefalito atvejai. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu jų buvo gerokai daugiau – 176.
Taigi pirmojo pusmečio statistika iš pirmo žvilgsnio atrodo palankesnė. Tačiau ji dar neparodo visų metų situacijos, nes didelė dalis susirgimų užregistruojama šiltuoju metų laiku ir rudens pradžioje.
Didžiausias sergamumas erkiniu encefalitu paprastai fiksuojamas nuo gegužės iki spalio. Būtent šiuo laikotarpiu nustatoma beveik 90 proc. visų per metus registruojamų šios infekcijos atvejų.
Tai reiškia, kad vasaros pabaigoje dar per anksti spręsti apie galutinį 2026 metų sergamumo mastą. Vėlesnių mėnesių statistika gali pastebimai pakeisti bendrą metų vaizdą.
Užregistruotas ir mirties atvejis
Nepaisant mažesnio bendro susirgimų skaičiaus, šiais metais Lietuvoje jau užregistruotas vienas mirties nuo erkinio encefalito atvejis. Praėjusiais metais nuo šios infekcijos mirė du žmonės.
Erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad specifinio gydymo, kuris pašalintų ligą sukeliantį virusą, nėra. Susirgus gydomos ligos sukeltos būklės ir simptomai, o sunkiausiais atvejais pacientui būtina intensyvioji priežiūra.
Dėl šios priežasties daug dėmesio skiriama apsisaugojimui dar prieš užsikrėtimą. Viena svarbiausių erkinio encefalito prevencijos priemonių yra vakcinacija, ypač gyvenant ar dažnai būnant teritorijose, kuriose paplitusios erkės.
Mažiau registruojama ir Laimo ligos atvejų
Šių metų pirmojo pusmečio statistikoje sumažėjo ir Laimo ligos atvejų. Per šešis mėnesius Lietuvoje nustatyti 2 607 susirgimai, o tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu jų buvo 4 329.
Nors abi ligos siejamos su erkėmis, jos nėra vienodos. Erkinį encefalitą sukelia virusas, o Laimo ligą – bakterijos, todėl skiriasi ir šių infekcijų gydymas bei prevencijos galimybės.
Mažesni pirmojo pusmečio skaičiai taip pat neturėtų tapti priežastimi ignoruoti erkių keliamą pavojų. Didžiausio jų aktyvumo laikotarpis apima vasarą ir nemažą rudens dalį.
Po buvimo gamtoje verta nepamiršti savęs patikrinti
Grįžus iš miško, parko, pievos ar kitos žaliosios teritorijos verta atidžiai apžiūrėti kūną ir drabužius. Erkės yra nedidelės, todėl jas pastebėti iš karto ne visuomet paprasta.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vietoms, kur oda plonesnė ir šiltesnė. Taip pat pravartu patikrinti kartu gamtoje buvusius vaikus bei augintinius ir persirengti lauke dėvėtais drabužiais.
Šių metų ligoninių patirtis primena, kad mažesnis bendras susirgimų skaičius dar nereiškia mažesnės grėsmės konkrečiam žmogui. Erkinis encefalitas gali baigtis Reanimacijos skyriuje, todėl apsauga nuo erkių ir ligos prevencija išlieka aktuali iki pat rudens.
