Mokslininkai nustatė netikėtą ryšį: viena kūno apimtis gali išduoti, kiek ilgai gyvensite

Ar šlaunų apimtis gali prognozuoti, kiek ilgai gyvensime? Skamba neįtikėtinai, tačiau rimta danų mokslininkų studija rodo, kad tai – vienas aiškių ilgalaikės sveikatos signalų.

Tyrėjai nustatė, kad žmonės su labai plonomis šlaunimis dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis ir miršta anksčiau, nepriklausomai nuo svorio, riebalų kiekio ar kitų įprastų rizikos veiksnių.

Kas paaiškėjo danų tyrime?

Danijoje atliktoje kohortinėje studijoje buvo stebėta beveik 3 000 vidutinio amžiaus vyrų ir moterų daugiau nei dešimtmetį. Pradžioje jiems buvo išmatuota šlaunų apimtis, vėliau fiksuotos širdies ligos ir mirtys.

Paaiškėjo aiški riba – kai šlaunies apimtis buvo mažesnė nei apie 60 cm, ankstyvos mirties ir širdies ligų rizika smarkiai didėjo. Šis ryšys išliko ir įvertinus rūkymą, kraujospūdį, cholesterolį, nutukimą ir fizinį aktyvumą.

Mokslininkų išvada – juostelė matavo ne tiek riebalus, kiek raumenis. Labai plonos šlaunys dažnai reiškia bendrą raumenų masės stoką visame kūne.

Kodėl šlaunys skiriasi nuo liemens?

Dauguma kūno matavimų veikia atvirkščiai: kuo didesnė liemens apimtis ar kūno masės indeksas, tuo daugiau rizikos. Tuo tarpu šlaunų atveju pavojus slepiasi mažame skaičiuje, o ne dideliame.

Storas liemuo dažniausiai reiškia didelį vidaus organus gaubiantį riebalinį audinį, kuris skatina uždegimą, didina diabeto ir širdies ligų tikimybę. Šlaunyse dominuoja raumenys ir poodiniai, o ne vidaus organų riebalai, kurie yra metaboliniu požiūriu palankesni.

Be to, tyrimai rodo, kad poodiniai riebalai ant kojų gali veikti kaip saugi riebalų „saugykla“, apsauganti širdį ir kepenis nuo riebalų pertekliaus.

Raumenys – cukraus ir uždegimo valdiklis

Kojų raumenys – keturgalviai, užpakalinės šlaunies raumenys ir sėdmenys – yra didžiausia raumenų masė organizme. Būtent raumenyse po valgio daugiausia „nugula“ gliukozė, veikiant insulinui.

Kai raumenų daug ir jie aktyvūs, kraujyje mažiau cukraus, nereikia daug insulino, lėtėja kelias link 2 tipo diabeto. Kai raumenys sunyksta, cukrui tiesiog nebėra kur saugiai „tilpti“, todėl ilgainiui nukenčia širdis, inkstai, akys ir smegenys.

Pastarųjų dešimtmečių tyrimai parodė ir kitą svarbią funkciją – dirbant raumenims išsiskiria vadinamieji miokinai, signalinės medžiagos, kurios mažina uždegimą, gerina kraujagyslių būklę ir netgi veikia nuotaiką bei atmintį.

Kaip pasitikrinti ir ką daryti?

Vien matavimo juostelės neužtenka – svarbi ne tik apimtis, bet ir jėga. Pirmas paprastas testas: ar galite atsistoti nuo kėdės nenaudodami rankų, padaryti 10 pritūpimų be atramos, atsikelti nuo grindų nepasiremdami?

Jei šlaunys plonos ir silpnos arba atrodo stambios, bet minkštos ir nestiprios, verta rimtai pagalvoti apie raumenų stiprinimą. Tyrimai rodo, kad net septyniasdešimtmečiai ir vyresni žmonės, pradėję reguliariai mankštintis, per kelias savaites pagerina raumenų jėgą ir jautrumą insulinui.

Efektyviausia priemonė – 2–3 kartus per savaitę atliekami pratimai apatinėms galūnėms: pritūpimai, atsistojimai nuo kėdės, žingsniai ant laiptelio, ištūpimai, jei leidžia keliai. Svarbu palaipsniui didinti krūvį ir kiekvieno valgymo metu gauti pakankamai baltymų.

Pradėti galima nuo kelių atsistojimų nuo kėdės per dieną, ypač jei esate vyresnio amžiaus ar menkai judate. Svarbiausia – reguliarumas, nes būtent jis lemia, kiek raumenų turėsite po 10 ar 20 metų ir kokia bus jūsų savarankiško gyvenimo trukmė.