Infarktas gali ištikti ir sportuojančius žmones: ši istorija primena, kodėl svarbu tikrintis širdį

Širdies ligos dažnai siejamos su vyresniu amžiumi, antsvoriu ar ilgamete rūkymo istorija. Tačiau vis dažniau medikai primena, kad rimtos širdies problemos gali užklupti ir jaunus, fiziškai aktyvius žmones. Tai dramatiškai parodė ir mediko brolio istorija, kai šis patyrė širdies priepuolį pusmaratonio metu.

Vyras iki tol buvo nubėgęs maratoną, aktyviai treniravosi, nejautė jokių širdies simptomų. Pusmaratonio trasoje jis staiga pajuto stipriai padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, galvos lengvumą ir tarsi tunelinį matymą. Krūviui sumažėjus, savijauta trumpam pagerėdavo, tačiau vėliau simptomai tapo nuolatiniai.

Kas vyksta per širdies priepuolį?

Mediciniškai širdies priepuolis vadinamas miokardo infarktu. Tai būklė, kai dalis širdies raumens negauna pakankamai kraujo, todėl trūksta deguonies ir maistinių medžiagų, o ląstelės pradeda žūti. Dažniausia priežastis – vainikinių arterijų aterosklerozė, kai jų sienelėse metų metais kaupiasi riebalų ir kalcio plokštelės.

Tipiškai infarktas ištinka, kai tokia plokštelė trūksta, o organizmas toje vietoje greitai suformuoja krešulį, visiškai užkemšantį kraujagyslę. Tuomet atsiranda staigus skausmas ar spaudimas krūtinėje, galintis plisti į ranką, kaklą, žandikaulį, kartu – dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas.

Įdomu tai, kad daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų, kol arterija užsikemša apie 70 proc. Todėl procesas ilgą laiką vyksta tyliai, ir tik atsiradus didesniam krūviui ar komplikacijai pasireiškia pirmieji požymiai.

Netipiškas atvejis: prieširdžių virpėjimas

Šiuo atveju vyrui ligoninėje buvo nustatytas ne įprastas, o vadinamasis 2 tipo miokardo infarktas. Priežastis – staiga atsiradęs prieširdžių virpėjimas, dažniausia širdies ritmo sutrikimo forma, kai viršutinės širdies kameros plaka chaotiškai ir labai greitai.

Tokiu metu širdis dirba gerokai sunkiau, pablogėja kraujo pratekėjimas, o esant 50–60 proc. užsikimšusiai kairiajai nusileidžiančiajai vainikinei arterijai (taip vadinamam „našlės darytojui“), širdies raumeniui paprasčiausiai pritrūko deguonies. Tai patvirtino ir padidėję troponino – širdies ląstelių pažeidimą rodančio fermento – rodikliai.

Gydytojai svarstė, kad prieširdžių virpėjimą galėjo išprovokuoti kelionės nuovargis, skysčių trūkumas, miego stoka ir didesnė nei įprastai kofeino dozė iš naujo prieš treniruotę vartoto maisto papildo.

Ką galime padaryti patys?

Ši istorija parodo, kad gera fizinė forma nesuteikia absoliučios apsaugos nuo širdies ligų. Reguliarus judėjimas vis tiek išlieka viena stipriausių apsaugos priemonių – jis gerina kraujospūdį, cholesterolį, mažina diabeto riziką, skatina naujų smulkių kraujagyslių susidarymą širdyje.

Tačiau kartu būtina reguliariai tikrintis: matuotis kraujospūdį, atlikti kraujo tyrimus, vertinti gliukozės ir cholesterolio rodiklius, o esant rizikos veiksniams – svarstyti papildomus tyrimus, tokius kaip vainikinių arterijų kalcio skenavimas ar kompiuterinė angiografija. Ne mažiau svarbu nerūkyti, riboti per didelį kofeino vartojimą, pasirūpinti kokybišku miegu ir streso valdymu.

Laiku nustatyti pakitimai dažnai leidžia išvengti skaudžių pasekmių. Todėl net jei jaučiatės puikiai ir sportuojate, širdies sveikata turėtų tapti nuolatine jūsų kasdienybės dalimi.