Į akcijų rinką plūsta rekordinės sumos: ekspertai įvardijo, kada euforija gali baigtis

Per pastaruosius du mėnesius į JAV akcijų rinką įplaukė rekordinis mažmeninių investuotojų kapitalas, o pagrindinis S&P 500 indeksas svyruoja netoli visų laikų aukštumų. Tai kelia klausimą, ar susiduriame tik su tvirtu bulių rinkos etapu, ar artėjame prie pavojingos manijos.

Analitikai fiksuoja, kad į JAV akcijas šiuo laikotarpiu nukreipta apie 80 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 73 mlrd. eurų. Ši suma daugiau nei dvigubai viršija vidutinį 2024 ir 2025 metų mėnesinį srautą ir rodo itin išaugusį gyventojų apetitą rizikai.

Vertinimai rekordiniai, bet istorija įspėja

Šilerio kainos ir pelno santykis, plačiai naudojamas ilgalaikiam akcijų rinkos įvertinimui, šiuo metu yra viename aukščiausių lygių per pastarąjį šimtmetį. Pagal šį rodiklį S&P 500 brangumas prilygsta vėlyvajam 1990-ųjų etapui ir lenkia net 1929 bei 1965 metų viršūnes.

Istorija rodo, kad panašios įtampos laikotarpiais rinka gali dar ilgai kilti. Pavyzdžiui, 1996 metais tuometinis Federalinio rezervo vadovas Alanas Greenspanas kalbėjo apie „iracionalų entuziazmą“, kai indeksas jau buvo pakilęs 130 proc., tačiau po to S&P 500 dar padvigubėjo iki 2000 metų pavasario.

Ekonomika dar palaiko bulių rinką

Kol kas JAV realusis BVP auga apie 2,7 proc., o Federalinio rezervo prognozės leidžia tikėtis spartesnio, iki 4 proc., augimo 2026 metų viduryje. Tokia dinamika primena 1990-ųjų laikotarpį, kai stabilus augimas lydėjo ilgametį akcijų kainų kilimą.

Vienas patikimiausių recesijos indikatorių – darbo vietų kūrimas. Istoriniai duomenys rodo, kad prieš oficialiai paskelbtą recesiją darbo vietų skaičius JAV ima mažėti, o bendras jų balansas pasislenka į neigiamą pusę. Šiuo metu šalies ekonomika vis dar sukuria daugiau kaip 120 000 naujų darbo vietų per mėnesį.

Nors šis rodiklis atvėso, palyginti su 2021 metais, jis toli nuo recesijai būdingų nuosmukių. Tai reiškia, kad pagrindinis pavojus akcijų rinkai – ne dabartinė situacija, o galimas ciklo lūžis ateityje.

Palūkanų normos ir pavėluotas poveikis

Antras esminis veiksnys – Federalinio rezervo palūkanų politika. Nuo 2023 metų vidurio bazinė palūkanų norma buvo stabilizuota ir net pradėta mažinti, kaip ir vėlyvajame 1990-ųjų etape. Tai skatino kreditavimą, investicijas ir rizikingesnį elgesį rinkose.

Tačiau infliacija nuo 2026 metų pradžios pakilo nuo 2,4 proc. iki 3,8 proc., tolsta nuo 2 proc. tikslo ir primena 1998–2000 metų scenarijų, kai kainų spaudimas privertė centrinius bankininkus staigiai griežtinti politiką. Istorija rodo, kad palūkanų kėlimas darbo rinką ir vartojimą veikia su 12–18 mėnesių vėlavimu.

Vėlyvajame 1990-ųjų cikle palūkanos pradėtos didinti 1999 metų pradžioje, o darbo vietų kūrimas susvyravo tik po daugiau nei metų. Per tą tarpą S&P 500 dar pakilo apie ketvirtadalį, kol technologijų burbulas galiausiai sprogo, indeksui smukus apie 50 proc.

Dabartinė situacija panaši: net jei palūkanos vėl būtų keliamos 2026 metų pabaigoje, tikėtina, kad rimtesni padariniai ekonomikai ir akcijų rinkai labiau pasijustų 2027 metais. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu fonas akcijoms vis dar išlieka palankus, tačiau rizikos akivaizdžiai didėja.