Dažnai tariate šias 7 frazes? Psichologai atskleidė, ką jos išduoda apie jūsų intelektą
Kalba dažnai atskleidžia daugiau nei vien perduodamą informaciją: iš pasirinkto tono, apibendrinimų ir vengimo atsakyti galima spręsti apie žmogaus mąstymo įpročius. Tačiau psichologai pabrėžia, kad pavienės frazės nėra patikimas intelekto matas, nes kontekstas, emocijos, nuovargis ar kultūriniai įpročiai stipriai veikia tai, kaip kalbame.
Viešojoje erdvėje plintantys sąrašai, esą tam tikri pasakymai rodo žemą IQ, dažnai supaprastina sudėtingą temą. IQ testai yra standartizuotos užduotys, matuojančios dalį kognityvinių gebėjimų, o kasdienė kalba labiau parodo komunikacijos įgūdžius, kritinį mąstymą ir gebėjimą grįsti teiginius, o ne vieną skaičių.
Kas iš tiesų slypi frazėse?
Dažnai minimos tokios frazės kaip Akivaizdu, Tu juk supranti, ką turiu omeny, Aš tik sakau, Visi tai žino, Nesvarbu, Patikėk manimi ar Visi apie tai kalba. Pačios savaime jos nebūtinai yra blogos, tačiau nuolat kartojamos neretai tampa būdu uždaryti pokalbį, pakeisti argumentus emocija arba perkelti atsakomybę klausytojui.
Psichologijoje tai siejama su keliomis įprastomis mąstymo klaidomis. Pavyzdžiui, frazė „Akivaizdu” kartais maskuoja nepateiktą paaiškinimą, o „Visi tai žino” ir „Visi apie tai kalba” primena apeliavimą į daugumos nuomonę, kai įrodymus pakeičia tariamas populiarumas.
Tu juk supranti, ką turiu omeny neretai pasakoma tada, kai mintis nėra iki galo suformuluota arba trūksta aiškios struktūros. Aš tik sakau ir Nesvarbu gali signalizuoti norą išvengti atsakomybės už pasakytą teiginį, nutraukti ginčą ar sumažinti įtampą, ypač kai diskusija tampa asmeniška.
Kodėl vieno sakinio neužtenka?
Specialistai atkreipia dėmesį, kad kalbos įpročiai priklauso nuo situacijos ir socialinių normų: kai kuriose grupėse apibendrinimai ar trumpiniai yra tiesiog bendravimo stilius. Be to, žmogus gali vartoti klišes dėl streso, skubėjimo, viešo kalbėjimo baimės, menkesnės patirties diskutuojant ar dėl to, kad nenori konfliktuoti.
Vertinant kitus verta stebėti ne atskirą frazę, o tai, kas eina po jos: ar žmogus pateikia šaltinius, ar sugeba paaiškinti priežastis, ar koreguoja nuomonę gavęs naujų faktų. Brandesnę diskusiją dažniau rodo noras patikslinti sąvokas, pripažinti nežinojimą ir atskirti nuomonę nuo patikrintų duomenų.
Kaip kalbėti įtikinamiau?
Jei pagaunate save dažnai sakant Patikėk manimi, verta vietoje to trumpai nurodyti, kuo remiatės: tyrimu, patirtimi, konkrečiu pavyzdžiu ar patikimu šaltiniu. O kai norisi užbaigti temą fraze Nesvarbu, dažnai padeda aiškiai įvardyti ribą: kodėl nenorite tęsti pokalbio ir kada būtų galima prie jo grįžti.
Galiausiai, tokie pasakymai gali būti naudingi kaip savistabos signalas, kad argumentams pritrūko struktūros arba emocijos pradėjo valdyti diskusiją. Vietoje etikečių klijavimo apie intelektą, psichologai ragina treniruoti aiškų mąstymą: tikslinti teiginius, klausti, ko nežinome, ir remtis patikrinama informacija.
„Mūsų kalba gali išduoti ne tik pažiūras, bet ir tai, kaip mąstome: ar ieškome argumentų, ar slepiamės už klišių“, – teigia psichologijos publikacijose cituojami autoriai.
