Gyvenimas neturi būti tik pakenčiamas: ekspertė pasiūlė paprastą būdą ištrūkti iš rutinos

Ar tikrai gyvenate taip, kaip norite, ar tiesiog sakote sau, kad „viskas gerai“ ir nieko nekeičiant tęsiate tą pačią rutiną? Motyvacinių knygų autorė ir koučerė Mel Robbins savo garsioje kalboje aiškina, kodėl daug žmonių jaučiasi įstrigę, nors turi ir žinių, ir galimybių, ir kaip paprastas sprendimas per kelias sekundes gali pakeisti kasdienius pasirinkimus.

Robbins teigia, kad trečdalis amerikiečių yra nepatenkinti savo gyvenimu – tai daugiau kaip 100 000 000 žmonių. Nors informacijos apie bet kokį tikslą šiandien prieinama be precedento mastu, didžioji dalis žmonių vis tiek nesugeba pradėti veikti.

Didžiausias priešas – žodis „gerai“

Pasak Robbins, vienas pavojingiausių žodžių mūsų kasdienėje kalboje yra „gerai“. Jis skamba nekaltai, bet iš tikrųjų tampa patogia priedanga nieko nekeisti.

„Sakai, kad tau gerai, nors velki papildomus kelis dešimtis kilogramų, su partneriu gyveni kaip kambariokas, o paskutinį kartą atostogavai prieš kelerius metus? Tai nėra gerai“, – sako ji.

Šis žodis ramina sąžinę: jeigu viskas „gerai“, vadinasi, nereikia spręsti konflikto, pradėti pokalbio ar ieškoti naujo darbo. Taip atsiranda sritys, kuriose tyliai kapituliuojame ir apsimetame, kad taip ir turi būti.

Kodėl niekada „nesinori“ pokyčių?

Robbins pabrėžia dar vieną svarbią mintį: laukdami, kol „atsiras motyvacija“, galime laukti visą gyvenimą. Moksliškai tai aiškinama vadinamąja aktyvacijos energija – jėga, reikalinga nutraukti autopilotą ir padaryti ką nors kitaip.

Ryte nuspaustas žadintuvo snaudimo mygtukas yra klasikinis pavyzdys. Pirmoji dienos sprendimų akimirka dažnai būna grįžimas į lovą, nors puikiai suprantame, kad tai mus tolina nuo tikslų.

„Būti suaugusiu reiškia išmokti pačiam save „auklėti“ – daryti tai, ko nenori, kad pasiektum tai, ko nori“, – pabrėžia ji.

Penkių sekundžių taisyklė

Savo metoduose Robbins kalba apie penkių sekundžių taisyklę. Ji teigia, kad tarp impulso ką nors padaryti ir momento, kai smegenys įjungia „avarinį stabdį“, dažniausiai yra maždaug penkios sekundės.

Jei per šį laiką nepradedi veiksmo – neatsistoji, neskambini, neužsirašai idėjos – smegenys grąžina tave į įprastą saugią būseną ir idėja miršta. Todėl kiekvieną kartą pajutus impulsą verta sąmoningai skaičiuoti atgal: penki, keturi, trys, du, vienas – ir iš karto judėti.

Robbins pabrėžia, kad visų mūsų šansai gimti būtent tokiais, kokie esame, yra astronomiškai maži – vienas iš maždaug 400 000 000 000 000. Tai reiškia, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas savaime yra nepaprasta tikimybės dovana.

„Jūs nesate „šiaip sau“, jūs esate nepaprasti. Turite idėjų ir norų ne tam, kad save kankintumėte, o tam, kad juos įgyvendintumėte“, – sako ji.

Pasak Robbins, pirmasis žingsnis – nustoti meluoti sau, kad „viskas gerai“, ir pradėti pastebėti tas akimirkas, kai iš tiesų jaučiamės nepatenkinti. Antrasis – vos pajutus impulsą per penkias sekundes pereiti prie veiksmo. Nedidelės, bet nuoseklios tokios pastangos ilgainiui kuria naują kasdienybės ritmą ir padeda išlipti iš rutinos, kurioje gyvenimas tėra „pakenčiamas“.