Milijonas eurų už 16 kvadratų: kur nekilnojamo turto kainos pasiekė protu nesuvokiamas aukštumas?
Milijonas eurų tarptautinėje nekilnojamojo turto rinkoje vis rečiau reiškia erdvų būstą prestižinėje vietoje. Infliacija, ribota pasiūla ir stiprėjanti itin turtingų pirkėjų konkurencija lemia, kad už tą pačią sumą skirtinguose miestuose galima įsigyti kardinaliai nevienodo dydžio būstą.
Tai atspindi ir „Knight Frank“ turto bei prabangaus būsto rinkų analizė: brangiausiuose pasaulio taškuose milijoninė suma „susitraukia“ iki keliolikos kvadratinių metrų. Tuo metu didesnėse ar sparčiai besivystančiose rinkose už tokį biudžetą galima tikėtis kelių kartų didesnio ploto.
Kiek ploto „suvalgo“ prestižas?
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Monakas, kuris išlieka brangiausia prabangaus būsto rinka pagal kainą už kvadratinį metrą. Ten už maždaug 1 milijoną eurų pirkėjas realistiškai gautų tik apie 16 kvadratinių metrų – tai labiau primena kompaktišką studiją nei įprastą butą.
Dar viena itin brangi kryptis – Honkongas, kur panašus biudžetas leistų įsigyti apie 22,5 kvadratinio metro. Tokiuose miestuose kainas palaiko ribota žemės pasiūla, itin didelė paklausa ir tarptautinių pirkėjų konkurencija.
Tuo tarpu Niujorkas šiame kontekste atrodo santykinai „prieinamas“: už milijono eurų biudžetą čia būtų galima tikėtis maždaug 33,9 kvadratinio metro. Vis dėlto ir tai aiškiai parodo, kad net didžiausiose JAV rinkose prestižinėse vietose dominuoja mažesni plotai, o erdvesnis būstas reikalauja gerokai didesnių investicijų.
Kur prabangus būstas brango sparčiausiai?
Prabangaus nekilnojamojo turto kainas aukštyn stumia ne tik vietinė paklausa, bet ir pasaulinis kapitalo judėjimas. „Knight Frank“ duomenimis, per 2025 metus prabangaus būsto kainos 100 stebimų rinkų vidutiniškai augo 3,2 proc., kai bendras, masinis būsto segmentas pasaulyje augo 2,9 proc.
Ryškiausi šuoliai fiksuoti Artimuosiuose Rytuose: Dubajuje kainos 2025 metais augo 25 proc., o per pastaruosius penkerius metus – beveik 200 proc. Staigų kainų šuolį išgyveno ir Tokijas, kur 2025 metais prabangaus būsto kainos, remiantis ataskaita, pakilo 58 proc., o augimas taip pat pastebėtas Maniloje, Seule ir Prahoje.
Analitikai šį judėjimą sieja su tuo, kad itin turtingi pirkėjai tapo mobilesni: jie dažniau perkelia gyvenimą tarp kelių miestų ir įsigyja būstą skirtingose šalyse. Kartu augantis turto apmokestinimas ir reguliacinis spaudimas dalyje valstybių skatina ieškoti palankesnių jurisdikcijų.
„Didėjantys mokesčiai ir augantis reguliacinis spaudimas spartina kapitalo mobilumą visame pasaulyje“, – teigiama „Knight Frank“ ataskaitoje.
„Dėl to tokie pripažinti centrai kaip Londonas vis dažniau virsta trumpų vizitų miestais – vietomis verslui, kultūrai ir ryšiams, bet ne nuolatiniam gyvenimui“, – rašoma ataskaitoje.
Kas lemia, kur milijonas „perka“ daugiau?
„Knight Frank“ ataskaitoje pabrėžiama, kad geriausias perspektyvas turi rinkos, kuriose pasiūla yra ribota, bet vieta išlieka patraukli gyvenimo būdu ir konkurencinga mokesčių aplinka. Kaip pavyzdžiai minimi Majamis, Milanas ir Dubajus, kurie pirkėjams siūlo palankesnes mokestines sąlygas nei dalis tradicinių Europos ir Šiaurės Amerikos centrų.
Tuo pat metu tokie miestai kaip Niujorkas ir Londonas vis dar išlaiko trauką dėl verslo koncentracijos, infrastruktūros ir gyvenimo būdo, tačiau jų patrauklumą daliai pirkėjų gali mažinti didesnė mokestinė našta. Dėl šios priežasties investuotojai vis dažniau vertina ne tik kvadratinio metro kainą, bet ir ilgalaikes išlaikymo sąnaudas bei reguliavimo kryptį.
Artimiausio laikotarpio „karštais taškais“ prabangaus būsto segmente įvardijami Mumbajus, Brisbenas, Majamis ir Honkongas. Tokiose rinkose investuotojai dažnai ieško balanso tarp kainos, likvidumo, nuomos paklausos ir ilgalaikio miesto ekonominio potencialo.
