Vitamino B12 trūkumas gali likti nepastebėtas: simptomai dažnai painiojami su senėjimu

Vitamino B12 trūkumas – daug dažnesnė ir pavojingesnė būklė, nei dažnai manoma. Jis gali pažeisti nervų sistemą, sukelti kognityvinius sutrikimus, nuotaikos pokyčius ir imituoti ankstyvą demenciją, nors įprastas kraujo tyrimas vis dar rodo „normą“.

Medikai įspėja: standartinis B12 tyrimas matuoja bendrą kiekį kraujyje, tačiau dalis šio vitamino būna susijusi su baltymais, kurie jo beveik nepristato į ląsteles. Todėl žmogus gali turėti ryškių simptomų, bet gauti klaidinančią išvadą, kad viskas gerai.

Kas vyksta organizme?

Vitaminas B12 veikia kaip kofaktorius kelioms gyvybiškai svarbioms reakcijoms. Jis būtinas mielino – apsauginio nervų skaidulų apvalkalo – gamybai. Silpnėjant B12 atsargoms, mielinas ardomas, o tai lemia dilgčiojimą, tirpimą, pusiausvyros sutrikimus ir net ėjimo pokyčius.

Kita kritiška sritis – kaulų čiulpai ir raudonųjų kraujo kūnelių gamyba. Trūkstant B12 susidaro neįprastai didelės, trapios kraujo ląstelės, kurios blogai perneša deguonį. Dėl to pasireiškia nuolatinis nuovargis, dusulys, blyškumas, kartais ir nežymiai pageltusi oda.

B12 taip pat dalyvauja paverčiant homocisteiną metioninu. Kai vitamino stinga, homocisteino kiekis kraujyje kyla, didindamas kraujagyslių ir smegenų pažeidimo riziką bei siejamas su spartesniu pažinimo funkcijų blogėjimu.

Ne tik veganų problema

Dažnas mano, kad B12 stygius gresia tik veganiškai besimaitinantiems, tačiau didžiausia rizika tenka vyresniems nei 50 metų žmonėms, kurie mėsos ir žuvies gauna pakankamai. Jų skrandyje paprastai mažėja rūgšties, todėl vitaminas neatsiskiria nuo maisto baltymų ir nebegali būti įsisavinamas.

Absorbciją trikdo ir ilgalaikis skrandžio rūgštį mažinančių vaistų, tokių kaip omeprazolas ar pantoprazolas, vartojimas, taip pat plataus vartojimo vaistas metforminas, skiriamas sergantiems cukriniu diabetu. Riziką didina ir skrandžio operacijos bei autoimuninės ligos, pažeidžiančios vidinio faktoriaus gamybą.

11 signalų, kad laikas tikrintis

Į B12 stoką ypač verta įtarti, jei be aiškios priežasties atsiranda keli iš šių simptomų: gili, miegui nepasiduodanti nuovargio būsena, dilgčiojimas ar tirpimas plaštakose ir pėdose, silpnumas ir greičiau pavargstantys raumenys, sutrikusi pusiausvyra, ypač tamsoje.

Taip pat būdingi nuotaikos pokyčiai, emocinis „prigesimas“, užmaršumas, smegenų rūkas, lėtesnis mąstymas, liežuvio deginimas ar išsilyginęs, lygus jo paviršius, pasikartojančios burnos žaizdelės.

Kiti svarbūs ženklai – blyški ar nežymiai pageltusi oda, širdies permušimai, dusulys net nedidelio krūvio metu, neryškesnis matymas, blankesnės spalvos ir sutrikęs miegas: sunku užmigti, ankstyvas nubudimas ar jausmas, kad nakties miegas neatgaivina.

Kokius tyrimus prašyti?

Specialistai pabrėžia, kad vieno B12 tyrimo nepakanka, ypač jei rezultatas artimas žemutinei normos ribai. Esant įtariamiems simptomams, verta prašyti ištirti ir metilmalono rūgšties bei homocisteino koncentraciją kraujyje – abu rodikliai kyla, kai organizmui iš tiesų stinga funkcinio B12.

Nustačius trūkumą, gydymo būdas priklauso nuo priežasties. Jei problema – įsisavinimas, dažniausiai skiriamos B12 injekcijos, apeinančios virškinamąjį traktą. Jei stoka susijusi su mityba, pakanka didelės dozės kasdienio papildymo tablečių pavidalu.

Gera žinia ta, kad laiku pastebėtas B12 trūkumas dažnai yra visiškai išgydomas – atsistato energija, nuotaika, aiškėja mąstymas, silpnėja nervų pažeidimo simptomai. Svarbiausia – nepasitenkinti vienu „normaliu“ atsakymu, jei kūnas aiškiai siunčia pavojaus signalus.