Nuo 2027 metų pradžios Lietuvoje planuojama atsisakyti iki šiol įprasto viešo karo prievolininkų sąrašų skelbimo. Krašto apsaugos ministerija ketina keisti sistemą taip, kad internete nebebūtų galima laisvai peržiūrėti į sąrašus įtrauktų žmonių duomenų.
Naujoji tvarka reikštų, kad informaciją apie savo šaukimo statusą žmogus galėtų sužinoti tik įvedęs asmeninius duomenis. Kitų karo prievolininkų informacija jam nebūtų rodoma, tad dabartinis viešas sąrašas taptų individualia patikros sistema.
Tokio pakeitimo imtasi kilus klausimų dėl privatumo ir galimų saugumo grėsmių. Dabartinė praktika sulaukė kritikos ir po šauktinio skundo – viešai paskelbti duomenys bei tarnybos statusas, jo teigimu, tapo pagrindu anoniminiams grasinimams.
Pokyčius planuoja nuo sausio
Apie numatomus pakeitimus paskelbė Jaunųjų rinkos dalyvių asociacija. Jos pateiktais duomenimis, Krašto apsaugos ministerija liepos 31 dieną oficialiai patvirtino inicijuojanti sistemos pertvarkymą.
Tam neužteks vien pakeisti interneto svetainės veikimo principo. Dabartinį viešą sąrašų skelbimą numato įstatymas, todėl planuojama keisti Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą.
Šiuo metu metinis karo prievolininkų sąrašas turi būti skelbiamas viešai. Tokia tvarka pasirinkta siekiant šaukimo proceso skaidrumo ir norint užtikrinti, kad informacija būtų lengvai prieinama.
Tačiau ilgainiui išryškėjo ir tokio viešumo trūkumai. Vienoje interneto svetainėje pateikiama informacija apie dešimtis tūkstančių žmonių gali būti prieinama gerokai platesniam ratui asmenų, nei būtina pačiam šaukimo procesui.
Pasitikrinti bus galima tik savo statusą
Pagal planuojamą modelį karo prievolininkui nebereikėtų ieškoti savo pavardės viešame sąraše. Vietoje to būtų naudojama asmeninė patikra, leidžianti gauti tik konkrečiam žmogui skirtą informaciją.
Norint sužinoti, ar asmuo buvo pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą, sistemoje reikėtų įrašyti vardą, pavardę ir gimimo datą. Papildomai būtų prašoma keturių paskutinių asmens kodo skaitmenų.
Suvedus šią informaciją būtų rodomi tik paties žmogaus duomenys ir jam aktualus šaukimo statusas. Kitų į karo prievolininkų sąrašą įtrauktų asmenų informacijos peržiūrėti nebebūtų galima.
Kartu numatyta pasirūpinti techninėmis duomenų apsaugos priemonėmis. Už sistemos kūrimą atsakingoms institucijoms rekomenduojama užtikrinti, kad asmens informacija būtų tinkamai apsaugota nuo neteisėtos prieigos.
Tvarką suabejoti privertė šauktinio skundas
Viešai skelbiamų karo prievolininkų duomenų klausimas daugiau dėmesio sulaukė šių metų pradžioje. Tuomet Seimo kontrolierė Erika Leonaitė paragino valstybės institucijas iš naujo įvertinti galiojančią sistemą.
Kontrolierės vertinimu, tūkstančių žmonių asmens duomenų skelbimas viešai gali neproporcingai riboti karo prievolininkų teises. Be privatumo klausimų, buvo atkreiptas dėmesys ir į galimas grėsmes valstybės saugumui.
Vienu iš postūmių tapo į 2026 metų karo prievolininkų sąrašą patekusio asmens skundas. Jame buvo nurodyta, kad šauktiniams skirtoje interneto svetainėje buvo galima viešai matyti jo asmens duomenis ir šaukimo statusą.
Tarnybą atidėjęs žmogus teigė vėliau sulaukęs anoniminių grasinimų susidoroti. Jo vertinimu, būtent viešai prieinama informacija apie šaukimo statusą sudarė sąlygas tokiems grasinimams atsirasti.
Vieši duomenys gali dominti ir priešiškas valstybes
Šauktinių privatumas nėra vienintelis argumentas, dėl kurio dabartinę sistemą siūloma keisti. Buvo iškelta ir galima rizika, susijusi su viešai prieinamos informacijos rinkimu.
Internete paskelbtus duomenis gali peržiūrėti praktiškai bet kas. Tai reiškia, kad informacija apie Lietuvos karo prievolininkus teoriškai gali būti renkama ir priešiškų valstybių ar su jomis susijusių asmenų.
Dėl to kilo klausimas, ar masinis šauktinių duomenų viešinimas iš tiesų dera su nacionalinio saugumo ir šalies gynybos interesais. Skaidrumas išlieka svarbus, tačiau jam užtikrinti nebūtinai reikia atverti individualius duomenis visiems interneto naudotojams.
Planuojama individuali patikros sistema turėtų išspręsti bent dalį šios problemos. Karo prievolininkas ir toliau galėtų lengvai gauti jam reikalingą informaciją, tačiau pašaliniams žmonėms ji nebebūtų laisvai pasiekiama.
Sąrašuose – dešimtys tūkstančių žmonių
Pokyčio mastą gerai parodo šių metų skaičiai. Į 2026 metų karo prievolininkų sąrašą iš viso pateko 42 556 jaunuoliai.
Vis dėlto buvimas sąraše nereiškia, kad visi šie žmonės tais pačiais metais pradės tarnybą. Per 2026 metus į privalomąją karo tarnybą numatoma pašaukti apie 5 tūkstančius asmenų.
Dar maždaug 3,8 tūkstančio jaunuolių šiemet pareiškė norą atlikti tarnybą savo iniciatyva. Taigi viešai skelbiamas sąrašas apima gerokai daugiau žmonių, nei per metus faktiškai planuojama pašaukti.
Būtent toks mastas tapo vienu svarbių diskusijos aspektų. Kyla klausimas, ar šaukimo proceso skaidrumui užtikrinti būtina viešai pateikti informaciją apie daugiau kaip 42 tūkstančius žmonių.
Ką tai reikš patiems karo prievolininkams?
Jeigu įstatymo pakeitimai bus priimti taip, kaip šiuo metu planuojama, nuo 2027 metų sausio 1 dienos karo prievolininkams savo statusą teks tikrinti kitaip.
Viešame puslapyje nebebus galima tiesiog įrašyti pavardės ar peržiūrėti bendro sąrašo. Reikės pateikti nustatytus asmeninius duomenis ir tokiu būdu gauti tik su savimi susijusią informaciją.
Praktiškai tai reiškia didesnį privatumą dešimtims tūkstančių jaunuolių. Pašaliniai asmenys nebegalės taip paprastai sužinoti, ar konkretus žmogus yra karo prievolininkų sąraše ir koks jo šaukimo statusas.
Iki šiol viešumas buvo laikomas vienu iš būdų užtikrinti skaidrų šaukimą. Dabar siekiama rasti kitą pusiausvyrą – informaciją palikti lengvai prieinamą pačiam karo prievolininkui, tačiau jo asmens duomenų neberodyti visiems norintiems.
