Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį imasi dviejų parlamentarų viešų pasisakymų. Komisija aiškinsis, ar Laurynas Kasčiūnas ir Ignas Vėgėlė savo įrašais socialiniuose tinkluose neperžengė politikams keliamų elgesio ribų.
Abiem atvejais dėmesio centre atsidūrė trumpos, tačiau skirtingų interpretacijų sulaukusios frazės. Viena jų buvo paskelbta kartu su nuotrauka, kita parašyta kaip komentaras socialiniame tinkle „Facebook“.
Komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas situaciją apibūdino gana lakoniškai – bus nagrinėjami du skundai dėl parlamentarų „pomėgio pasidalinti sparnuotomis frazėmis“. Vis dėlto skunduose keliami gerokai rimtesni klausimai apie politinės retorikos ribas.
Kasčiūno įraše – „Good Night Left Side!“
Vienas iš Etikos ir procedūrų komisiją pasiekusių skundų susijęs su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno L. Kasčiūno paskelbta nuotrauka.
Socialiniame tinkle politikas prie jos parašė: „Good Night Left Side!“, lietuviškai – „Labanakt, kairieji!“.
Dėl šio įrašo į Seimo etikos sargus kreipėsi socialdemokratas Laurynas Šedvydis. Jo vertinimu, frazė turi platesnį politinį ir istorinį kontekstą, todėl negali būti vertinama vien kaip nekaltas politinis pašmaikštavimas.
L. Šedvydis skunde pažymėjo, kad ši frazė siejama su kraštutinės dešinės, skustagalvių ir neonacių aplinkomis Europoje. Anot jo, tai seno antirasistinio šūkio „Good Night White Pride“ iškraipymas, nukreiptas prieš antifašistus, antirasistus ir politinės kairės atstovus.
Dabar komisijai teks įvertinti, ar toks parlamentaro pasirinktas viešosios komunikacijos būdas atitinka Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus principus.
Vėgėlės komentaras sukėlė asociacijų su trėmimais
Atskiras skundas komisiją pasiekė dėl Seimo nario I. Vėgėlės komentaro socialiniame tinkle „Facebook“. Šiuo atveju į etikos sargus kreipėsi pilietis.
Diskusijų sulaukusiame komentare I. Vėgėlė rašė: „Geriau susodinsime į traukinį tuos, kurie neša žalą Lietuvai ir jos žmonėms. Dėl kurių Lietuva gali tapti karo teatru. Dėl kurių toliau auga nepasitikėjimas valdžia. Bujoja korupcija. O tada gražiai gyvensime Lietuvoj, sutarta?“.
Būtent nuoroda į žmonių „susodinimą į traukinį“ tapo pagrindiniu skundo akcentu. Komisijos prašoma įvertinti, ar toks politiko pasisakymas neskatina visuomenės susipriešinimo.
Kartu keliamas klausimas, ar tokia retorika neprisideda prie totalitarinių režimų naudotos represinės simbolikos normalizavimo. Lietuvos istoriniame kontekste traukiniai neišvengiamai gali kelti asociacijų su sovietiniais gyventojų trėmimais.
„Kolegos įvertino, kad tai galėjo turėti sąsajų su trėmimais“, – apie komisiją pasiekusį skundą sakė V. Fiodorovas.
Vertins ne politines pažiūras, o elgesį
Abiejų parlamentarų atvejais komisijai teks spręsti klausimą, kuris socialinių tinklų eroje politikams tampa vis aktualesnis – kiek toli galima eiti siekiant aštresnio, ironiško ar provokuojančio viešo pasisakymo.
Politikų komunikacija socialiniuose tinkluose dažnai yra gerokai laisvesnė nei oficialiose kalbose Seime. Trumpos frazės, memai, nuotraukos ar komentarai leidžia greitai pasiekti auditoriją, tačiau kartu palieka nemažai vietos skirtingoms interpretacijoms.
Šiuo atveju komisijos užduotis nėra nuspręsti, kurios politinės pažiūros priimtinos. Bus vertinama, ar konkretūs parlamentarų pasisakymai neprasilenkia su Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimais.
Svarbi bus ir frazių vartojimo aplinka. Tas pats sakinys, pasakytas kasdieniame pokalbyje, politinėje diskusijoje ar paskelbtas viešai žinomo parlamentaro paskyroje, gali įgyti skirtingą reikšmę bei sulaukti nevienodos visuomenės reakcijos.
Socialinių tinklų įrašai politikams tampa vis jautresni
Šie du skundai dar kartą primena, kad parlamentarų veikla seniai neapsiriboja Seimo plenarinių posėdžių sale. Socialinių tinklų paskyros tapo viena svarbiausių politinės komunikacijos erdvių, kur politikai tiesiogiai kalbasi su rinkėjais.
Kartu išlieka klausimas, ar politikas savo asmeninėje paskyroje gali komunikuoti visiškai taip pat, kaip bet kuris kitas socialinio tinklo naudotojas. Parlamento nario pareigos ir viešas statusas reiškia, kad net trumpas komentaras gali sulaukti politinių oponentų, visuomenės bei institucijų dėmesio.
L. Kasčiūno atveju diskusija sukasi apie frazės kilmę ir galimas jos sąsajas su radikaliomis politinėmis grupėmis. I. Vėgėlės atveju svarbiausias klausimas – ar traukinio motyvas gali būti suprantamas kaip aliuzija į istorines represijas.
Galutinį vertinimą dėl abiejų parlamentarų elgesio turės pateikti Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Jos sprendimas parodys, ar aptariami pasisakymai bus laikomi politinės polemikos dalimi, ar juose bus įžvelgta Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimų.
