Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, kad Lietuvoje būtina sukurti tokią aplinką, kurioje seksualinę prievartą patyrę vaikai nebijotų apie ją pranešti. Pasak jo, nukentėjusieji turi būti tikri, kad sulauks pagalbos, o ne įtarimų ar spaudimo.
Apie tai parlamento vadovas kalbėjo penktadienį po susitikimo su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu. Susitikime aptarta seksualinio smurto prieš nepilnamečius prevencija ir būtinybė apie galimus nusikaltimus informuoti tiek civilines, tiek bažnytines institucijas.
Pokalbis surengtas po to, kai viešumoje pasirodė informacija apie teismams perduotas baudžiamąsias bylas, kuriose du Vilniaus arkivyskupijoje dirbę kunigai kaltinami seksualinio pobūdžio ir kitais nusikaltimais. Vienoje bylų dvasininkui pareikšti kaltinimai dėl 34 nusikalstamų epizodų.
Vaikai neturi bijoti pranešti apie patirtą prievartą
J. Olekas po susitikimo pabrėžė, kad svarbiausias tikslas turėtų būti užkirsti kelią seksualiniam smurtui prieš vaikus ir sudaryti sąlygas kuo anksčiau pastebėti galimus jo atvejus.
Pasak Seimo pirmininko, būtinas visuomenės budrumas ir supratimas, kad tokie nusikaltimai gali vykti įvairiose aplinkose.
„Mano pagrindinis rūpestis ir įsipareigojimas, kad tokie dalykai būtų užkardyti, tą patį patvirtino ir gerbiamas arkivyskupas“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė J. Olekas.
Jo teigimu, kilus įtarimų informacija turėtų pasiekti atitinkamas institucijas – tiek valstybės, tiek Bažnyčios.
Nukentėjusiam vaikui turi būti suteikta pagalba

Seimo vadovas akcentavo, kad ypač svarbu užtikrinti nukentėjusių vaikų ir jų artimųjų pasitikėjimą institucijomis.
Pasak jo, prievartą patyręs vaikas turi galėti apie ją kalbėti nebijodamas, kad pats bus įtarinėjamas, baudžiamas ar šantažuojamas.
„Jeigu taip atsitiktų – kad auka, vaikas ar jo artimas galėtų pranešti ir pasitikėti, kad nebus už tai įtariamas, baudžiamas, šantažuojamas“, – kalbėjo J. Olekas.
Parlamento vadovo teigimu, tokiu atveju taip pat turi būti užtikrinta, kad nukentėjusysis gautų reikalingą pagalbą.
Su arkivyskupu susitiko po paviešintų bylų
J. Oleko ir G. Grušo susitikimas surengtas po Generalinės prokuratūros paskelbtos informacijos apie teismui perduotas baudžiamąsias bylas, susijusias su Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiais dvasininkais.
Apie norą susitikti su Vilniaus arkivyskupu Seimo pirmininkas buvo užsiminęs dar trečiadienį.
Tąkart J. Olekas viešai teigė kol kas nesulaukęs G. Grušo atsakymo. Penktadienį jų susitikimas įvyko.
Vienam kunigui pateikti kaltinimai dėl 34 epizodų
Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra paskelbė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam Romos Katalikų Bažnyčios kunigui.
Dvasininkui pateikti kaltinimai dėl 34 nusikalstamų epizodų.
Byloje nagrinėjami galimi seksualinio pobūdžio nusikaltimai prieš nepilnamečius. Kaltinimai taip pat susiję su disponavimu pornografinio turinio dalykais ir vaikų įtraukimu į girtavimą.
Kadangi byla jau perduota teismui, kunigo kaltės klausimą turės išspręsti teismas.
Kita byla teismą pasiekė dar birželį
Ši baudžiamoji byla susijusi su kita byla, kuri teismui buvo perduota 2026 metų birželio pabaigoje.
Joje kaltinimai pateikti kitam Vilniaus arkivyskupijoje dirbusiam kunigui. Jis kaltinamas disponavimu pornografinio turinio dalykais.
Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija oficialiai kaltinamų dvasininkų pavardžių neviešina.
ELTA skelbia, kad nusikaltimais kaltinami kunigai yra 56 metų Tadas Švedavičius ir 51 metų Ryšardas Peciunas.
Dėmesys krypsta ir į prevenciją
Viešumoje pasirodžius informacijai apie baudžiamąsias bylas, diskusija persikėlė ir į tai, kaip užtikrinti, kad panašūs atvejai būtų pastebėti kuo anksčiau.
J. Olekas akcentuoja ne tik institucijų pareigą reaguoti į jau padarytus galimus nusikaltimus, bet ir prevenciją bei žmonių informavimą.
Jo teigimu, tiek vaikai, tiek jų artimieji turi žinoti, kur kreiptis susidūrus su seksualine prievarta ar kilus įtarimų dėl netinkamo elgesio.
Seimo pirmininko ir Vilniaus arkivyskupo susitikime, pasak J. Oleko, sutarta dėl bendro principo – galimi seksualinės prievartos atvejai neturi būti nutylimi, o nukentėjusiam vaikui turi būti sudarytos sąlygos saugiai apie juos pranešti ir gauti pagalbą.







