Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą dėl teisėsaugos reikalavimo pateikti informaciją apie portale lrt.lt paskelbto straipsnio rengimą. Visuomeninio transliuotojo teigimu, dalis prašomų duomenų gali atskleisti konfidencialų žurnalisto informacijos šaltinį.
Ginčas kilo dėl liepos 12 dieną paskelbtos publikacijos apie 14-metės skundą dėl galimo priekabiavimo. Teisėsauga paprašė pateikti informaciją apie straipsnio inicijavimą, duomenų gavimo aplinkybes ir kitą su publikacijos rengimu susijusią medžiagą.
LRT laikosi pozicijos, kad žurnalistų šaltinių apsauga yra vienas pagrindinių nepriklausomos žiniasklaidos veikimo principų. Transliuotojas pabrėžia, kad priverstinai atskleisti šaltinį galima tik išimtinėmis aplinkybėmis, o šiuo atveju, LRT vertinimu, pakankamas pagrindas tam nebuvo įrodytas.
Teisėsauga susidomėjo straipsniu apie 14-metę
Teisėsaugos institucijų prašymas susijęs su šių metų liepos 12 dieną portale lrt.lt paskelbtu straipsniu „14-metės skundas dėl priekabiavimo sulaukė darbuotojų pastabos: rengiasi per seksualiai“.
LRT buvo paprašyta pateikti informaciją apie tai, kaip buvo inicijuotas šis straipsnis, kokiomis aplinkybėmis žurnalistai gavo publikacijai panaudotą informaciją ir kitus su medžiagos rengimu susijusius duomenis.
Vėliau visuomeninis transliuotojas gavo Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą. Jį patvirtino Šiaulių apylinkės teismas.
Nutarimu iš LRT reikalaujama pateikti visus duomenis, kurie, teisėsaugos vertinimu, yra būtini atliekamam ikiteisminiam tyrimui.
LRT įžvelgia grėsmę žurnalisto šaltiniui
Visuomeninis transliuotojas mano, kad toks reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su žurnalisto informacijos šaltinio paslapties atskleidimu.
LRT pabrėžia, kad Visuomenės informavimo įstatymas numato specialias sąlygas, kada žurnalistas gali būti įpareigotas atskleisti savo šaltinį arba gali būti imamasi priemonių jam nustatyti.
Tokį sprendimą teismas gali priimti tik tuomet, kai tai būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų. Be to, turi būti nustatyta, kad reikalingos informacijos neįmanoma gauti kitomis priemonėmis arba tokios galimybės jau buvo išnaudotos.
LRT vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai pagrįsta, kad šios išimtinės sąlygos buvo įvykdytos.
„Prievartinis šaltinio atskleidimas yra kraštutinė priemonė“
Portalo lrt.lt vyriausiasis redaktorius Mindaugas Jackevičius pabrėžia, kad visuomeninis transliuotojas supranta teisėsaugos pareigą tirti galimas nusikalstamas veikas ir bendradarbiauja įstatymų nustatyta tvarka.
Tačiau, anot jo, tai nepanaikina pareigos saugoti žurnalistams informaciją suteikusius žmones.
„Žurnalistų šaltinių apsauga yra viena svarbiausių nepriklausomos žiniasklaidos veikimo garantijų, todėl LRT gina savo žurnalistus ir jų surinktą medžiagą bei neatskleidžia šaltinių tol, kol tam nebus nustatytas aiškus, įstatymuose numatytas ir pakankamai pagrįstas pagrindas“, – teigia M. Jackevičius.
Pasak jo, prievartinis žurnalisto šaltinio atskleidimas Lietuvoje yra itin retai naudojama priemonė.
„Prievartinis šaltinio atskleidimas yra kraštutinė priemonė, kurios Lietuvos istorijoje imtasi vos kelis kartus“, – pažymi portalo vyriausiasis redaktorius.
Turi būti įvertinta, ar nėra kitų būdų gauti informaciją
LRT pabrėžia, kad sprendžiant dėl žurnalisto šaltinio atskleidimo neužtenka vien konstatuoti, kad tam tikra informacija reikalinga ikiteisminiam tyrimui.
Turi būti įvertinta, ar tokia priemonė iš tiesų būtina ir proporcinga siekiamam tikslui. Taip pat svarbu nustatyti, ar teisėsauga negali reikalingų duomenų gauti kitais būdais.
Visuomeninio transliuotojo teigimu, konfidencialių šaltinių apsauga reikalinga ne tik pačiam žurnalistui ar redakcijai. Ji tiesiogiai susijusi ir su visuomenės galimybe ateityje gauti informaciją apie viešojo intereso klausimus.
Žmonės, turintys jautrios ar reikšmingos informacijos, gali vengti kreiptis į žurnalistus, jeigu negalės būti tikri, kad jų tapatybė bus apsaugota.
Remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika
Savo poziciją LRT grindžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika.
Visuomeninis transliuotojas pažymi, kad EŽTT žurnalistų šaltinių apsaugą yra ne kartą įvardijęs kaip vieną pagrindinių spaudos laisvės sąlygų.
Nesant veiksmingos apsaugos, informacijos turintys žmonės gali būti atgrasyti nuo bendravimo su žiniasklaida ir visuomenei reikšmingos informacijos perdavimo.
Todėl šaltinio atskleidimas, LRT teigimu, gali būti pateisinamas tik tuomet, kai egzistuoja svarbesnis viešasis interesas ir susidaro išimtinės aplinkybės.
Teisėja rezoliucijoje parašė tik „Sutinku“
LRT skunde keliamas klausimas ir dėl to, kaip buvo priimtas Šiaulių apylinkės teismo sprendimas pritarti prokuratūros reikalavimui.
Visuomeninio transliuotojo teigimu, sprendimą priėmusi teisėja rezoliucijoje apsiribojo vienu žodžiu – „Sutinku“. Išsamesnių sprendimo motyvų joje nepateikta.
LRT taip pat atkreipia dėmesį, kad nebuvo surengtas žodinis bylos nagrinėjimas.
Dėl to nei visuomeninio transliuotojo atstovai, nei žurnalistas, su kurio surinkta informacija susijęs teisėsaugos prašymas, neturėjo galimybės teisme pateikti savo argumentų.
Prašo panaikinti ir teismo, ir prokuratūros sprendimus
LRT dėl priimtų sprendimų kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą.
Pateiktame skunde prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjos rezoliuciją, kuria pritarta prokuratūros nutarimui susipažinti su dokumentais ir kita informacija.
Taip pat prašoma panaikinti patį Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą, kuriuo iš LRT pareikalauta ikiteisminiam tyrimui reikalingų duomenų.
Kol ginčas nėra galutinai išspręstas, visuomeninis transliuotojas teigia ir toliau ginsiantis redakcinės nepriklausomybės principus bei konfidencialių informacijos šaltinių apsaugą. Kartu LRT pabrėžia gerbiantis teisėsaugos institucijų funkcijas ir pareigą atlikti ikiteisminius tyrimus.
