Testosterono mada plinta tarp jaunų vyrų: daugiau raumenų gali turėti labai skaudžią kainą

Testosterono papildai ir hormonų terapija pastaraisiais metais tapo pelningu verslu. Vaistinės, klinikos ir internetinės platformos siūlo tabletes, gelius, nosies purškalus ir injekcijas, o ypač daug jų ima vartoti jauni vyrai. Tačiau šio hormono poveikis žmogaus organizmui yra kur kas sudėtingesnis, nei žada reklaminiai šūkiai.

Testosteronas – steroidinis hormonas, kurį daugiausia gamina sėklidės. Jis reguliuoja lytinį potraukį, spermatozoidų gamybą, raumenų ir kaulų masę, riebalų pasiskirstymą, veido ir kūno plaukuotumą. Jo gamybą valdo sudėtinga endokrininė sistema, kurioje svarbiausias signalus siunčiantis organas yra hipofizė.

Vaikystėje testosterono lygis yra žemas, o brendimo metu jo gamyba staigiai suaktyvėja. Būtent tada pradeda augti raumenys, kinta balsas, formuojasi vyriški lytiniai organai ir prasideda spermatogenezė. Suaugusio vyro organizme hormonas nuolat gaminamas ir palaiko normalų kaulų tankį, seksualinę funkciją ir energijos lygį.

Su amžiumi testosterono kiekis kraujyje pamažu mažėja. Daliai vyresnių nei 40 metų vyrų išsivysto hipogonadizmas – būklė, kai hormono trūkumas sukelia ryškius simptomus: nuovargį, sumažėjusį lytinį potraukį, erekcijos problemas, raumenų masės mažėjimą, nuotaikų svyravimus ir trapėjančius kaulus. Tokiais atvejais gydytojo prižiūrima pakaitinė testosterono terapija gali būti pagrįstas gydymo būdas.

Vis dėlto tyrimai rodo, kad testosteroną vis dažniau vartoja ir jauni, kliniškai sveiki vyrai. 2003 metais paskelbti duomenys parodė, kad net ir esant normaliam hormono lygiui jo papildomas skyrimas gali sumažinti riebalų kiekį, padidinti raumenų masę ir pagerinti savijautą. Būtent tai ir tapo pagrindu agresyviai rinkodarai sporto, „anti-senėjimo“ ir savijautos rinkose.

Didžiausia problema ta, kad dalis vyrų testosteroną įsigyja be išsamių tyrimų ir gydytojo priežiūros. Hormonų sistema veikia grįžtamojo ryšio principu: suvartojus išorinį testosteroną, organizmas mažina savo gamybą, slopinama GnRH ir kitų hipofizės hormonų veikla. Jauniems vyrams tai gali baigtis smarkiai sumažėjusiu spermatozoidų kiekiu, sėklidžių susitraukimu ir nevaisingumu.

Moksliniai darbai taip pat rodo, kad testosterono terapija didina eritrocitų skaičių ir hemokritą, todėl kraujas tirštėja. Tai siejama su padidėjusia kraujo krešulių, insulto ir plaučių embolijos rizika, ypač jeigu nėra reguliariai atliekami kraujo tyrimai ir koreguojamos dozės. Diskutuojama ir apie sąsajas su prostatos ir krūties vėžiu, nors šiuo metu įrodymai išlieka prieštaringi.

Ne mažiau svarbūs ir kasdienybę veikiantys šalutiniai reiškiniai – aknė, miego apnėja ar stiprėjantis knarkimas, nuotaikų kaita, dirglumas. Kai kuriems vyrams tokie pokyčiai tampa rimtu iššūkiu tiek fizinei, tiek psichinei savijautai.

Ekspertai pabrėžia, kad testosterono terapija turi būti skiriama tik nustačius nuolat žemą hormono lygį ir aiškius simptomus. Visi, svarstantys šiuos preparatus kaip būdą „atsinaujinti“ ar greičiau auginti raumenis, turėtų pirmiausia atlikti kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytoju. Trumpalaikė nauda gali kainuoti ilgalaikį vaisingumo ir sveikatos praradimą.