Vilniaus apygardos teismas galutinai patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl žurnalistų paviešintų duomenų apie politinės partijos „Nemuno aušra“ finansavimą nebus pradėtas. Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Ginčas kilo po 2026 metų kovą paskelbto jungtinio žurnalistinio tyrimo, kuriame buvo nagrinėjami fizinių asmenų bankiniai pavedimai ir kiti duomenys, susiję su „Nemuno aušros“ finansavimu. Į teisėsaugą dėl publikacijų kreipėsi partijos atstovai ir kiti tyrime minėti asmenys.
Teismas konstatavo, kad žurnalistų tikslas buvo ne viešinti privatų žmonių gyvenimą, o informuoti visuomenę apie galimus politinės partijos finansavimo pažeidimus. Be to, pabrėžta, kad baudžiamasis procesas negali būti naudojamas vien tam, kad būtų išsiaiškintas žurnalistų informacijos šaltinis.
Tyrimo prašė dėl kelių galimų nusikaltimų
Generalinė prokuratūra pranešė, kad Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate dar balandžio 24 dieną buvo nuspręsta nepradėti ikiteisminio tyrimo.
Teisėsaugos buvo prašoma įvertinti galimą šmeižimą, neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą ir atskleidimą bei tarnybos paslapties atskleidimą.
Pareiškimus buvo pateikę „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, partijos narys Kastytis Žuromskas ir inicialais S. M. įvardijamas asmuo.
Jų skundai buvo susiję su 2026 metų kovą LRT, „Delfi“, „15min“, „Redakcijos“ ir „Sienos“ kartu atliktu žurnalistiniu tyrimu.
Žurnalistai nagrinėjo pinigų judėjimą
Atliekant tyrimą buvo surinkta ir viešai paskelbta informacija apie fizinių asmenų bankų sąskaitose buvusias lėšas bei pavedimus, susijusius su politinės partijos „Nemuno aušra“ finansavimu.
Teisėsauga, įvertinusi pareiškėjų pateiktą ir papildomai surinktą informaciją, nusprendė, kad nėra pagrindo pradėti baudžiamąjį procesą.
Konstatuota, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Taip pat įvertinta, kad nagrinėti veiksmai nebuvo tokio pavojingumo, jog būtų pagrįsta taikyti griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę.
Sprendimą bandė apskųsti
Su atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą nesutiko K. Žuromskas ir S. M. Jie sprendimą apskundė, tačiau jų skundų nepatenkino Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.
Vėliau pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat nematė pagrindo panaikinti priimto sprendimo.
Galiausiai klausimas pasiekė Vilniaus apygardos teismą. Šis pareiškėjų skundus taip pat atmetė, o jo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teismas pabrėžė žurnalistų šaltinių apsaugą
Vienu svarbiausių teismo argumentų tapo žurnalistų teisė apsaugoti savo informacijos šaltinius. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad informacijos šaltinio paslaptis yra reikšmingas demokratinės valstybės principas.
Šaltinių apsauga sudaro sąlygas žurnalistams gauti visuomenei svarbios informacijos apie galimą korupciją, valdžios piktnaudžiavimą ir kitus viešojo intereso klausimus.
Ji taip pat leidžia užtikrinti pažeidžiamų informacijos šaltinių anonimiškumą ir žiniasklaidai atlikti demokratinėje visuomenėje jai tenkantį vadinamąjį „sargybinio“ vaidmenį.
Baudžiamasis procesas negali tapti būdu ieškoti šaltinio
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kokių pasekmių turėtų ikiteisminio tyrimo pradėjimas vien siekiant nustatyti, kas žurnalistams perdavė informaciją.
Teismo vertinimu, pradėjus procesą ir tikrinant visus galimus informacijos turėtojus, baudžiamasis procesas iš esmės būtų naudojamas nežinomam žurnalistiniam šaltiniui surasti.
Tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta Visuomenės informavimo įstatyme numatytų išimtinių aplinkybių, kurios galėtų pateisinti tokį šaltinio paieškos būdą.
Todėl teismas sutiko su anksčiau prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo pateiktais argumentais, kad pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra.
Paviešinta tik nedidelė dalis privačių duomenų
Teismas vertino ne tik tai, kaip informacija galėjo patekti žurnalistams, bet ir tai, kokia privačių asmenų duomenų dalis buvo paskelbta.
Nutartyje konstatuota, kad paviešintų privačių duomenų apimtis buvo labai nedidelė. Informacija buvo susijusi su nario mokesčių mokėjimu politinei partijai „Nemuno aušra“.
Teismo vertinimu, duomenys paskelbti tiek, kiek jų reikėjo visuomenės interesui žinoti apie politinės partijos finansavimo šaltinius patenkinti.
Būtent publikacijos tikslas tapo vienu esminių argumentų sprendžiant, ar žurnalistų veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymių.
Tikslas buvo atskleisti galimus pažeidimus
Aukštesnės instancijos teismas padarė išvadą, kad tyrimą atlikę žurnalistai siekė visuomenei atskleisti galimus „Nemuno aušros“ rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimus.
Nenustatyta, kad pagrindinis publikacijų tikslas būtų buvęs pareiškėjų banko sąskaitų duomenų ar jų privataus gyvenimo detalių viešinimas.
Teismas taip pat atmetė argumentus, kad informacija apie privatų gyvenimą galėjo būti skelbiama pramoginiais tikslais ar vien siekiant sudominti skaitytojus.
Be to, byloje nenustatyta duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad žurnalistai informaciją būtų gavę privatumą ribojančiais būdais, kuriems paprastai reikalinga teismo sankcija.
Visuomenės interesas pripažintas pagrįstu
Teismas atsižvelgė ir į „Nemuno aušros“ politinę padėtį tuo metu, kai buvo atliekamas žurnalistinis tyrimas.
Partija Seime turėjo 20 mandatų, priklausė valdančiajai koalicijai ir dalyvavo priimant valstybei reikšmingus sprendimus.
Todėl visuomenės interesas gauti informaciją apie galimus tokios politinės partijos finansavimo pažeidimus, teismo vertinimu, buvo teisėtas ir pagrįstas.
Ši aplinkybė buvo svarbi vertinant, ar visuomenės teisė žinoti konkrečiu atveju pateisino ribotos apimties privačių finansinių duomenų atskleidimą.
VRK nustatė šiurkščius finansavimo pažeidimus
Teismo sprendimas paskelbtas tuo metu, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pateikė savo išvadas dėl „Nemuno aušros“ politinių kampanijų finansavimo.
VRK paskelbė nustačiusi, kad „Nemuno aušra“ per 2024 metų Seimo rinkimų politinę kampaniją priėmė pinigų iš neteisėtų finansavimo šaltinių. Komisija tai pripažino šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu.
Nustatyta, kad partijos Seimo rinkimų kampanija buvo finansuojama juridinių asmenų aukomis ir per trečiuosius asmenis.
Partija taip pat priėmė ir panaudojo per trečiuosius asmenis sumokėtus nario mokesčius. Bendra tokių lėšų suma siekė 4,3 tūkst. eurų, o dalis pinigų buvo juridinio asmens lėšos.
Pažeidimų nustatyta ir R. Žemaitaičio kampanijoje
VRK nustatė, kad „Nemuno aušros“ 2024 metų Seimo rinkimų kampanija taip pat buvo finansuojama per trečiąjį asmenį – partijos pirmininko pavaduotoją ir rinkimų štabo vadovą Robertą Puchovičių.
Atskirai vertintas ir partijos lyderio R. Žemaitaičio 2024 metų prezidento rinkimų kampanijos finansavimas.
VRK pripažino šiurkščius Rinkimų kodekso pažeidimus dėl kampanijos finansavimo juridinio asmens aukomis, per trečiuosius asmenis ir iš neleistinų finansavimo šaltinių.
Taigi žurnalistinis tyrimas, dėl kurio buvo siekiama pradėti ikiteisminį tyrimą, nagrinėjo klausimus, dėl kurių vėliau VRK nustatė politinių kampanijų finansavimo pažeidimų. Tuo metu Vilniaus apygardos teismo sprendimas galutinai užkirto kelią baudžiamajam procesui dėl žurnalistų paskelbtos informacijos.
