Audros, liūtys, kruša, potvyniai ar speigas gali per trumpą laiką padaryti didelės žalos namams, automobiliams ir kitam turtui. Tačiau pats draudimo polisas dar nereiškia, kad visi nuostoliai bus atlyginti.
Dalis gyventojų apie savo draudimo sąlygas rimčiau susimąsto tik tada, kai jau kreipiasi dėl išmokos. Tuomet ir paaiškėja, kad tam tikros rizikos nebuvo įtrauktos arba galiojo papildomos sąlygos.
Nemalonių staigmenų galima išvengti iš anksto peržiūrėjus sutartį. Ypač svarbu pasitikrinti, nuo kokių stichijų turtas apdraustas, kokia nustatyta draudimo suma ir kokios išimtys numatytos taisyklėse.
Ne kiekviena stichija reiškia draudžiamąjį įvykį
Draudimas nuo stichinių nelaimių nėra visiškai vienodas visose draudimo bendrovėse. Vienur į apsaugą gali būti įtrauktas stiprus vėjas, kruša, liūtis, potvynis ar sniego svoris, kitur sąrašas bus siauresnis.
Svarbu ir tai, kaip konkrečioje sutartyje apibrėžiamas pats stichinis reiškinys. Gali būti nustatyti tam tikri vėjo greičio, kritulių kiekio ar kitų meteorologinių reiškinių kriterijai.
Jeigu konkretus įvykis neatitinka sutartyje numatytų sąlygų, draudikas gali jo nepripažinti draudžiamuoju. Todėl svarbu vertinti ne vien žalos priežastį, bet ir konkretaus poliso sąlygas.
Pirma klaida
Gyventojai neretai mano, kad būsto draudimas savaime apsaugo nuo visų gamtos reiškinių. Tačiau draudimo paketų sudėtis gali skirtis, o kai kurios rizikos pasirenkamos papildomai.
Jeigu audros, krušos, liūties ar kitos stichijos rizika sutartyje neįtraukta, vien fakto, kad turtą apgadino gamta, išmokai gauti gali nepakakti.
Todėl prieš pasirašant sutartį verta aiškiai išsiaiškinti, kokie įvykiai yra draudžiamieji. Geriau tai padaryti prieš nelaimę, o ne tada, kai nuostoliai jau patirti.
Antra klaida
Net ir turint tinkamą draudimo apsaugą gali kilti kita problema – per maža draudimo suma. Ji ypač svarbi tada, kai stichija padaro didelę arba beveik visą turtą sunaikinančią žalą.
Jeigu turtas apdraustas gerokai mažesne suma, nei kainuotų jį atkurti, išmokos gali nepakakti visiems darbams. Dalis išlaidų tokiu atveju lieka pačiam turto savininkui.
Draudimo sumą verta reguliariai peržiūrėti. Statybinių medžiagų, remonto darbų ir įrangos kainos keičiasi, todėl prieš kelerius metus nustatyta suma gali nebeatitikti dabartinės atkūrimo vertės.
Trečia klaida
Draudimo sutartyse labai svarbios išimtys. Būtent jose paprastai aprašomos situacijos, kai žala neatlygintina arba išmoka gali būti mažinama.
Vienas dažnesnių atvejų – turto nusidėvėjimas ar netinkama priežiūra. Jeigu, pavyzdžiui, stogas jau buvo stipriai pažeistas, o audra tik paspartino jo sugriuvimą, žalos vertinimas gali būti nepalankus savininkui.
Panaši situacija gali susidaryti ir dėl nesandarių konstrukcijų, neprižiūrėtų lietvamzdžių ar kitų seniai egzistavusių trūkumų. Tokiais atvejais svarbu nustatyti, kas iš tiesų buvo pagrindinė žalos priežastis.
Ne visas turtas gali būti apdraustas vienodai
Dar viena dažna klaida yra manyti, kad apdraudus namą automatiškai apdraustas ir visas jame bei aplink jį esantis turtas. Sutarties apsauga gali būti suskirstyta į kelias atskiras dalis.
Atskirai gali būti vertinamas pastatas, namų turtas, inžinerinės sistemos, ūkiniai statiniai, tvoros ar kiti kiemo objektai. Jei konkreti turto dalis neįtraukta, dėl jos patirtas nuostolis gali būti neatlygintas.
Todėl verta peržiūrėti ne vien bendrą draudimo sumą, bet ir tai, kas tiksliai įrašyta kaip apdraustas objektas. Ypač tai aktualu sodybų ir individualių namų savininkams.
Problemų gali kilti ir jau po nelaimės
Išmokos dydžiui įtakos gali turėti ir veiksmai po įvykio. Žalą verta kuo greičiau nufotografuoti, nufilmuoti ir apie ją pranešti draudikui pagal sutartyje nustatytą tvarką.
Taip pat nereikėtų skubėti atlikti viso remonto, kol neaišku, ar draudikui reikės apžiūrėti pažeidimus. Išimtis – neatidėliotini darbai, būtini tam, kad nuostoliai nedidėtų.
Svarbu išsaugoti sąskaitas, remonto dokumentus ir kitus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Kuo daugiau aiškios informacijos pateikiama, tuo mažiau neaiškumų kyla vertinant įvykį.
Peržiūrint draudimo sutartį reikėtų aiškiai žinoti, kokios stichinės rizikos joje įtrauktos, kokios taikomos išimtys ir kokia yra maksimali galima draudimo išmoka.
Taip pat verta patikrinti, ar draudimo suma atitinka dabartinę turto vertę, ar apsaugoti kiemo statiniai, namų turtas bei inžinerinės sistemos. Neaiškias sąlygas geriausia išsiaiškinti dar iki nelaimės.
Draudimas gali padėti išvengti didelių finansinių nuostolių, tačiau tik tada, kai sutartis atitinka realius poreikius. Keli papildomi klausimai prieš ją pasirašant gali sutaupyti daug rūpesčių po audros.
