Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį priėmė nepalankų sprendimą „Nemuno aušrai“ ir jos pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui. Komisija konstatavo, kad finansuojant 2024 metų Seimo ir prezidento rinkimų politines kampanijas buvo šiurkščiai pažeistas Rinkimų kodeksas.
Tyrimo centre atsidūrė dešimtis tūkstančių eurų siekiančios sumos, įmonių pinigai ir per kitus žmones atlikti mokėjimai. Komisijos vertinimu, dalis politinėms kampanijoms panaudotų lėšų atkeliavo iš šaltinių, iš kurių toks finansavimas nėra leidžiamas.
Su išvadomis partija nesutinka ir rengiasi jas ginčyti teisme. „Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius tikina, kad partijai skyrė savo asmeninius pinigus, o komisijos pateiktą jų kilmės vertinimą laiko nepagrįstu.
VRK nustatė šiurkščius pažeidimus
Vyriausiosios rinkimų komisijos atliktame tyrime konstatuota, kad „Nemuno aušros“ 2024 metų Seimo rinkimų kampanija buvo finansuojama juridinių asmenų lėšomis ir per trečiuosius asmenis.
Tokį finansavimo būdą komisija pripažino šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu. Atskirai vertinti ir partijai sumokėti nario mokesčiai, kurių dalies faktiniu šaltiniu, komisijos teigimu, taip pat buvo juridinio asmens pinigai.
Bendra tokių nario mokesčių suma siekė 4,3 tūkst. eurų. Komisijos vertinimu, partija šias per kitus asmenis sumokėtas lėšas priėmė ir panaudojo, todėl buvo pažeistas ir Politinių organizacijų įstatymas.
Tyrimo centre – 24,2 tūkst. eurų
Didelė tyrimo dalis susijusi su partijos vicepirmininku ir tuomečiu rinkimų štabo vadovu R. Puchovičiumi. Komisija nustatė, kad per jį Seimo rinkimų kampanijai buvo perduodamos įmonių „Tvari statyba“ ir „Lajota“ lėšos.
Bendra šių pinigų suma siekė 24,2 tūkst. eurų. R. Puchovičius yra vienintelis abiejų įmonių akcininkas, tačiau komisija vertino ne vien formalią nuosavybę, bet ir konkrečių pinigų kilmę bei jų judėjimą.
Tyrime taip pat konstatuota, kad per R. Puchovičių R. Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijai buvo skirta 4,5 tūkst. eurų, kurių šaltiniu laikytos bendrovės „Tvari statyba“ lėšos.
Pinigai keliavo ir per šeimos narius
Komisija nagrinėjo ir partijos nario mokesčių finansavimą. Nustatyta atvejų, kai pinigai pirmiausia buvo perduoti kitiems asmenims, o šie juos partijai sumokėjo kaip savo nario mokestį.
Tarp vertintų atvejų – R. Puchovičiaus sutuoktinės Evos Puchovič sumokėtas 1,5 tūkst. eurų nario mokestis. Komisijos duomenimis, tam buvo panaudotos iš sutuoktinio gautos bendrovės „Tvari statyba“ lėšos.
Dar 2,5 tūkst. eurų nario mokestį sumokėjo R. Puchovičiaus tėvas Edvardas Puchovičius. Komisija nustatė, kad tam panaudoti iš R. Puchovičiaus gauti pinigai, nes paties E. Puchovičiaus banko sąskaitos likučio tokiai sumai nepakako.
Dėl šių aplinkybių Politinių organizacijų įstatymo pažeidimai pripažinti R. Puchovičiui, E. Puchovič, E. Puchovičiui ir Pauliui Kazilioniui. R. Puchovičiaus veiksmuose papildomai nustatytas ir Rinkimų kodekso pažeidimas.
R. Žemaitaičiui – atskiras sprendimas dėl prezidento rinkimų
Komisijos išvados palietė ir 2024 metų prezidento rinkimų kampaniją. R. Žemaitaičiui pripažinti šiurkštūs Rinkimų kodekso pažeidimai dėl kampanijos finansavimo juridinio asmens lėšomis, per kitus žmones ir iš neleistinų šaltinių.
Tyrime atsirado ir dar viena 5 tūkst. eurų suma. Nustatyta, kad Aleksandras Fursas šiuos pinigus pervedė Linai Šukytei-Korsakei, o ji juos skyrė R. Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijai kaip savo asmeninę auką.
Komisija pažeidimą pripažino tiek A. Fursui, tiek L. Šukytei-Korsakei. Pastarosios pervesta suma, nors formaliai pateikta kaip asmeninė auka, pagal tyrimo išvadas buvo gauta iš kito žmogaus.
Į biudžetą turės grąžinti 9,5 tūkst. eurų
R. Žemaitaitis įpareigotas per 20 darbo dienų į valstybės biudžetą pervesti 9,5 tūkst. eurų. Būtent tokia suma pripažinta neteisėtu jo prezidento rinkimų politinės kampanijos finansavimu.
Su pačiai „Nemuno aušrai“ tenkančiais pinigais situacija kol kas kitokia. Neteisėto finansavimo suma šiuo atveju sudaro 28,5 tūkst. eurų, tačiau sprendimas dėl jos pervedimo į valstybės biudžetą atidėtas.
Komisija prie šio klausimo ketina grįžti išsprendus valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms klausimą. Taigi galutinės finansinės pasekmės partijai dar nėra aiškios.
Partija su sprendimu nesutinka
Netrukus po komisijos sprendimo R. Puchovičius pareiškė, kad „Nemuno aušra“ ketina jį skųsti. Partijos vicepirmininko teigimu, jo perduoti pinigai turėtų būti laikomi asmeninėmis, o ne įmonių lėšomis.
Politikas aiškina, kad tuo metu tai buvo jo pajamų šaltinis, o gavęs pinigus į savo sąskaitą jis pats priėmė sprendimą dalį jų skirti politinei veiklai finansuoti.
„Tą dieną, kai pinigai ateina į mano sąskaitą – jie patampa mano asmeniniais pinigais“, – savo poziciją aiškino R. Puchovičius.
Jis taip pat kėlė klausimą, ar komisija turėtų vertinti uždarųjų akcinių bendrovių pinigų judėjimą. R. Puchovičiaus nuomone, tokius klausimus turėtų nagrinėti Valstybinė mokesčių inspekcija ar kitos tam skirtos institucijos.
Galutinio atsakymo ieškos teisme
R. Puchovičius teigia norintis, kad teismas įvertintų ginčą dėl lėšų kilmės ir pasisakytų, ar į jo sąskaitą patekę pinigai galėjo būti naudojami kaip asmeninės lėšos.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad komisijos nariai dėl nagrinėto klausimo nebuvo visiškai vieningi. Politiko nuomone, daliai jų trūko papildomos informacijos apie pinigų išmokėjimo aplinkybes.
Vis dėlto papildomi dokumentai komisijos tyrėjų nuomonės nepakeitė. Dar liepą klausimo nagrinėjimas buvo pratęstas būtent tam, kad būtų galima pateikti daugiau informacijos apie R. Puchovičiaus naudotų lėšų kilmę.
Įmonės pateikė papildomus finansinius dokumentus
Papildomiems paaiškinimams ir dokumentams pateikti buvo nustatytas terminas iki rugpjūčio 13 dienos. Abi tyrime minimos bendrovės reikalaujamą informaciją pateikė paskutinę termino dieną.
Komisijai perduoti 2024 metų įmonių balansai, didžiosios knygos duomenys, informacija apie atskaitingo asmens operacijas nuo liepos iki metų pabaigos bei banko išrašų fragmentai.
Tarp pateiktos medžiagos buvo informacijos apie grynųjų pinigų įnešimo operacijas, sąskaitų likučius ir kitus finansinius veiksmus. Visa ši medžiaga buvo išanalizuota prieš priimant ketvirtadienio sprendimą.
Komisijos tyrėjų vertinimu, naujai pateikti dokumentai nepaneigė ankstesnių išvadų. Dėl to ir siūlytas sprendimo projektas po papildomo dokumentų vertinimo iš esmės nepasikeitė.
Dėl tyrimo kreiptasi ir į STT
Posėdyje paaiškėjo dar viena aplinkybė – Vyriausioji rinkimų komisija sulaukė Specialiųjų tyrimų tarnybos kreipimosi. Jis susijęs su asmenų pareikštomis abejonėmis dėl atlikto tyrimo objektyvumo ir pagrįstumo.
Į Generalinę prokuratūrą kreipęsi asmenys kėlė klausimus, ar tyrimo išvados atitinka faktines aplinkybes. Taip pat buvo reiškiamos abejonės dėl tyrimui naudotos informacijos atrankos ir galimo išankstinio išvadų suformavimo.
Komisija nurodė Specialiųjų tyrimų tarnybai jau pateikusi atsakymą bei papildomus dokumentus. Jei pareigūnams prireiktų daugiau informacijos, žadama perduoti ir kitą tyrimo metu surinktą medžiagą.
Tai ne pirmas finansinis pažeidimas
„Nemuno aušros“ finansavimo klausimai komisijos akiratyje buvo atsidūrę ir anksčiau. Dar kovą priimtas sprendimas dėl partijos lėšų naudojimo automobilių nuomai.
Tuomet nustatyta, kad 2024 metais partija automobilius nuomojosi iš savo lyderio R. Žemaitaičio ir vicepirmininkės Daivos Petkevičienės, o už nuomą mokėjo iš partijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Komisija nusprendė, kad tokiu atveju valstybės biudžeto lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį. Taip pat konstatuota, kad partijos pateiktame finansinių ataskaitų rinkinyje buvo nurodyti klaidingi duomenys.
Naujausias sprendimas partijai gali turėti dar didesnių pasekmių, tačiau ginčas dar nesibaigia. Komisija savo išvadas jau pateikė, o „Nemuno aušra“ skelbia ketinanti jas ginčyti teisme – būtent ten gali būti sprendžiama, kaip turi būti vertinama ginčijama dešimtis tūkstančių eurų siekiančių lėšų kilmė.
