Net NASA švaros kambariai neapsaugojo: šis grybas gali ištverti kosmosą ir net pasiekti Marsą
Kita misija į Marsą gali netyčia nugabenti ne tik mokslinę įrangą, bet ir Žemės mikroorganizmus. Naujas tyrimas rodo, kad NASA švariuosiuose kambariuose aptiktas grybas Aspergillus calidoustus gali būti pakankamai atsparus, kad išgyventų sąlygas, artimas kelionei giliuoju kosmosu.
Mokslininkai pabrėžia, jog tai nereiškia, kad Marso užteršimas neišvengiamas. Tačiau rezultatai padeda tiksliau įvertinti, kokie organizmai gali praslysti pro deaktyvavimo procedūras ir kiek reali vadinamojo priekinio užteršimo rizika.
„Tai nereiškia, kad Marso užteršimas tikėtinas, bet padeda mums geriau įvertinti galimą mikrobų išgyvenimo riziką“, – sakė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos mikrobiologas Kasthuri Venkateswaran.
Tyrimo komanda ėmė mėginius iš NASA švariųjų patalpų, naudotų Mars 2020 programai, kur buvo ruošiami su Marso tyrimais susiję komponentai. Nors tokiose patalpose taikomi griežti valymo ir kontrolės režimai, net po deaktyvavimo jose aptiktos 27 grybų atmainos.
Siekiant suprasti, ar šie grybai galėtų išgyventi kelionės į Marsą metu, laboratorijoje buvo išaugintos jų sporos, vadinamos konidijomis. Tuomet jos buvo veikiamos keliomis ekstremaliomis sąlygomis, kurios imituoja kosminę aplinką ir Marso parametrus.
Bandymuose naudota ypač intensyvi ultravioletinė spinduliuotė, itin žemas slėgis, artimas Marso atmosferai, ir šaltis iki minus 60 laipsnių Celsijaus. Taip pat buvo taikytos dulkės, panašios į Marso regolitą, ir jonizuojančiosios spinduliuotės dozės, siejamos su kelione į Marsą.
Iš 27 pradinių atmainų 23 išgyveno ultravioletinės spinduliuotės etapą, tačiau ryškiausiai išsiskyrė Aspergillus calidoustus. Jo sporos atlaikė ultravioletinę spinduliuotę, ilgesnį jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį ir Marso atmosferos sąlygas, kas leidžia jį laikyti potencialiai pavojingu „keleiviu“ tarpplanetinėse misijose.
Pasak tyrėjų, patikimiausiai šį grybelį sunaikino tik ilgalaikis kelių veiksnių derinys, kai kartu veikė didesnė spinduliuotė ir itin žema temperatūra. Tai svarbu planuojant sterilizavimo metodus, nes vieno tipo poveikis gali būti nepakankamas, jei organizmas turi kelis atsparumo mechanizmus.
Planetinės apsaugos principai remiasi ir tarptautiniais įsipareigojimais. 1967 metais priimta Išorinės kosminės erdvės sutartis numato, kad kosmoso tyrinėjimas turi būti vykdomas taip, kad būtų išvengta kenksmingo kitų dangaus kūnų užteršimo, todėl realių atsparumo ribų nustatymas yra praktinis, o ne teorinis klausimas.
Kodėl tai svarbu ne tik Marsui
Iki šiol didelė dalis planetinės apsaugos tyrimų koncentravosi į bakterijas, nes jų sporos laikomos vienomis atsparesnių gyvybės formų. Šis darbas rodo, kad grybai gali būti ne mažiau svarbi grandis, kuri ilgą laiką buvo įvertinta per siaurai.
Be to, Aspergillus genties grybai siejami ir su žmogaus sveikatos rizikomis, ypač kvėpavimo takų infekcijomis ir aspergilioze. Todėl mažinti jų kiekį erdvėlaiviuose aktualu ne vien dėl Marso apsaugos, bet ir dėl astronautų saugos ilgų misijų metu.
Tyrėjai pabrėžia, kad gauti duomenys gali būti naudingi atnaujinant rizikos vertinimo metodikas, kai auga tiek automatinių misijų skaičius, tiek ir ambicijos ateityje vykdyti ilgesnes įgulos misijas. Kuo tiksliau žinoma, kas išgyvena valymo procedūras, tuo geriau galima parinkti efektyvesnius sterilizavimo derinius.
Darbas publikuotas mokslo žurnale „Applied and Environmental Microbiology“.
