Ar jums priklauso slauga namuose? Paaiškino, kas gali ją gauti ir kaip skiriama
Spartėjantis visuomenės senėjimas ir daugėjantys lėtiniai susirgimai keičia sveikatos priežiūros poreikius: vis daugiau žmonių pagalbos prireikia ne ligoninėje, o namuose. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas slaugos paslaugas namuose pernai gavo daugiau nei 70 000 pacientų, o apimtys kasmet auga.
Šios paslaugos skirtos tiems, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar funkcinio sutrikimo sudėtinga savarankiškai pasirūpinti kasdiene buitimi arba nuvykti į gydymo įstaigą. Tai gali būti ir vyresnio amžiaus žmonės, ir pacientai po ligos paūmėjimo, traumos ar operacijos, kai savarankiškumas laikinai sumažėja.
Kam skiriama ir kaip įvertinama?
Slaugos poreikis nustatomas pagal Slaugos poreikio vertinimo klausimyną, kuriuo vertinama, kiek žmogus gali savarankiškai apsitarnauti. Įvertinami kasdieniai veiksmai, tokie kaip valgymas, asmens higiena, judėjimas, orientacija aplinkoje, gebėjimas bendrauti, taip pat gyvenamosios aplinkos pritaikymas ir artimųjų pagalbos galimybės.
Pagal surinktus balus slaugos poreikis skirstomas į mažą, vidutinį arba didelį. Nuo šio lygio priklauso, kokio dažnio ir apimties vizitai bus skiriami, tačiau paslaugos principas išlieka tas pats: pacientas gauna mediciniškai pagrįstą pagalbą namuose pagal individualius poreikius.
Vertinimą gali atlikti šeimos gydytojas, su juo dirbantis slaugytojas, gydytojas geriatras ar stacionare pacientą gydantis gydytojas arba slaugytojas. Siuntimą slaugai namuose paprastai išrašo šeimos gydytojas, o pacientui su juo reikia kreiptis į savo pirminės sveikatos priežiūros įstaigą.
Po operacijų slaugos paslaugos namuose taip pat gali būti skiriamos, kai laikinai sutrinka gebėjimas pasirūpinti savimi. Tokiu atveju slaugos poreikį įvertina gydytojas chirurgas, pateikiantis rekomendacijas, o tolimesnį organizavimą užtikrina paciento poliklinika.
Ką realiai daro specialistų komanda
Slaugos paslaugos namuose turi būti prieinamos visiems, kuriems jos paskirtos, todėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigos privalo jas organizuoti savo pacientams pačios arba sudaryti sutartį su kita įstaiga. Praktikoje tai reiškia, kad pacientui nereikia savarankiškai ieškoti atskiro paslaugų teikėjo, jei jo įstaiga paslaugas užtikrina pagal nustatytą tvarką.
Paslaugas namuose teikia komanda, o konkrečios procedūros priklauso nuo paciento būklės ir specialistų kompetencijų. Slaugytojas gali atlikti injekcijas, prijungti lašines, paimti tyrimų ėminius, atlikti elektrokardiogramą, rūpintis žaizdų, opų ir pragulų priežiūra ar padėti spręsti maitinimo per vamzdelį klausimus.
Slaugytojo padėjėjas padeda su kasdieniais poreikiais, tokiais kaip kraujospūdžio ir temperatūros matavimas, pagalba prausiantis, maitinant ar keičiant paciento padėtį. Kineziterapeutas prisideda prie judėjimo funkcijos atkūrimo ir fizinio pajėgumo gerinimo, o ergoterapeutas padeda atkurti kasdienius įgūdžius ir pritaikyti namų aplinką.
„Slauga namuose suteikia galimybę žmogui gauti tęstinę ir kokybišką priežiūrą savo aplinkoje, kai dėl sveikatos būklės jis nebegali savimi pasirūpinti ar nuvykti į gydymo įstaigą“, – sakė Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Oksana Burokienė.
Pasak jos, tokia pagalba svarbi ir artimiesiems, nes aiškus paslaugų planas bei komandos įsitraukimas sumažina kasdienę įtampą. Tai ypač aktualu šeimoms, kurios prižiūri sunkiai sergantį ar labai riboto savarankiškumo žmogų.
Slaugos specialistai į paciento namus paprastai atvyksta kasdien nuo 8 iki 20 valandos, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Vizito trukmė priklauso nuo paskirtų procedūrų, o nuolatinė, visą parą trunkanti slauga namuose pagal šią paslaugą nėra teikiama.
Kada paslaugos teikiamos globos įstaigose?
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, tačiau apimtis priklauso nuo to, ar įstaiga turi sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugą ir kiek joje gyvena žmonių. Kai įstaiga licencijuota ir joje gyvena 25 ar daugiau asmenų, slaugos komanda gali atlikti tik dalį procedūrų, paskirtų šeimos gydytojo ar su juo dirbančio slaugytojo.
Tokiose įstaigose leidžiama paimti ėminius diagnostiniams tyrimams, atlikti elektrokardiogramą, išmatuoti akispūdį, atlikti intervencines procedūras, prižiūrėti dirbtines kūno angas, opas ar pragulas, taip pat išsiurbti gleives. Tuo metu mažesnėse ar nelicencijuotose globos įstaigose, kuriose gyvena mažiau nei 25 žmonės, gali būti teikiamas platesnis slaugos paslaugų namuose spektras.
Augantis paslaugų poreikis atsispindi ir statistikoje. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2023 metais slaugos paslaugas namuose gavo apie 60 000 gyventojų, 2024 metais – apie 65 000, o pernai – daugiau nei 70 000.
Kartu didėja ir suteikiamų paslaugų skaičius bei finansavimas: 2024 metais suteikta apie 2 500 000 paslaugų, kurioms apmokėti panaudota per 45 000 000 eurų, o pernai – apie 2 700 000 paslaugų, kurioms prireikė daugiau nei 56 000 000 eurų.
Valstybinė ligonių kasa pabrėžia, kad didėjant apimtims ypač svarbu skaidrumas ir aiškumas: pacientams rekomenduojama domėtis, kokios procedūros paskirtos, kaip dažnai jos turi būti teikiamos ir kokia paslaugų apimtis numatyta. Informaciją apie suteiktas paslaugas pacientai gali pasitikrinti E. sveikatos portale.
Slaugos paslaugos namuose daugeliui tampa realia alternatyva hospitalizacijai, kai tinkamai organizuota priežiūra leidžia išlikti įprastoje aplinkoje. Tačiau tam būtinas aktyvus bendradarbiavimas tarp paciento, artimųjų ir gydymo įstaigos, kad pagalba būtų ne tik paskirta, bet ir praktiškai prieinama.
