Nauja ar sena statyba? Atsakymas paaiškėja tik suskaičiavus visas išlaidas

Trumpas atsakymas būtų toks: vien tik pagal pirkimo kainą senos statybos būstas dažniau atrodo patrauklesnis, bet vertinant visą išlaikymo ir likvidumo paveikslą nauja statyba ilguoju laikotarpiu dažnai apsimoka labiau. Lietuvoje tai ypač svarbu todėl, kad būsto rinka per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pabrango.

„Eurostat“ duomenimis, nuo 2015 metų iki 2025 metų ketvirtojo ketvirčio būsto kainos Lietuvoje pakilo 168 proc. Tuo pat metu 2025 metų pabaigoje metinis kainų augimas šalyje jau viršijo 10 proc.

2026 metų kovą paskelbtas Oficialiosios statistikos portalo įvertis rodė, kad vien per 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį būsto kainos dar padidėjo 2,4 proc. Tokioje rinkoje klausimas „kas labiau apsimoka?“ reiškia ne tik „kas pigiau šiandien“, bet ir „kas kainuos mažiau per 10-15 metų“.

Kada labiau apsimoka nauja statyba?

Naujos statybos būstas paprastai kainuoja brangiau, tačiau jo stiprybė yra ne vien naujumas. Nuo 2021 metų visi naujai statomi pastatai Lietuvoje turi atitikti ne žemesnę kaip A++ energinio naudingumo klasę.

Tai reiškia mažesnes šildymo sąnaudas, geresnį sandarumą ir mažesnę tikimybę, kad artimiausiais metais reikės didelių investicijų į fasadą, vamzdynus ar bendras namo sistemas. Praktiškai tai reiškia, kad brangesnė pirkimo kaina dažnai kompensuojama mažesnėmis mėnesio išlaidomis ir stabilesne būsto verte ateityje.

Naujesnį būstą paprastai lengviau ir parduoti, ypač jei kalbame apie didmiesčius. Vis dėlto čia yra viena svarbi išlyga. Nauja statyba dažnai parduodama su daline apdaila, todėl galutinė įsikėlimo kaina būna didesnė, nei atrodo iš skelbimo. Reikia skaičiuoti ne tik buto kainą, bet ir įrengimą, parkavimo vietą, sandėliuką, kartais ir didesnius administravimo mokesčius.

Kada labiau apsimoka sena statyba?

Senos statybos būstas dažniausiai laimi ten, kur svarbiausias kriterijus yra mažesnė įėjimo kaina arba geresnė vieta mieste. Už tą pačią sumą dažnai galima nupirkti didesnį butą arčiau centro, su labiau išvystyta infrastruktūra, mokyklomis ir viešuoju transportu.

Neatsitiktinai Lietuvos bankas pažymi, kad būtent senesnės statybos būstai pastaraisiais metais sudaro didžiąją sandorių dalį. 2025 metų pabaigoje Vilniuje jie sudarė 77 proc., o likusioje Lietuvoje net 86 proc. viso būsto sandorių srauto. Tai rodo, kad pirkėjai aktyviai renkasi pigesnį segmentą, ypač kai svarbi mėnesinė paskolos įmoka.

Tačiau pigesnė kaina dar nereiškia, kad galutinis sprendimas tikrai pigesnis. Jei namas nerenovuotas, gali laukti didesnės šildymo išlaidos, būsimi mokesčiai už renovaciją, stogo, liftų, vamzdynų ar elektros sistemų atnaujinimą. Kitaip tariant, dalį kainos skirtumo pirkėjas sumoka ne iš karto, o vėliau.

Svarbu ir tai, kad sena statyba nėra vienoda. Jei daugiabutis jau renovuotas, ekonomiškumas labai pagerėja. Aplinkos ministerija yra nurodžiusi, kad pasiekus A energinio naudingumo klasę po renovacijos šiluminės energijos sąnaudos gali sumažėti net 70 proc.

Tokiu atveju sena statyba gali tapti labai racionaliu pasirinkimu, ypač jei ji yra geroje vietoje ir už patrauklią kainą. Galutinė išvada paprasta: jeigu biudžetas leidžia ir žiūrite į būstą ilgam laikui, nauja statyba dažniau apsimoka labiau.

Jeigu svarbiausia mažesnė pradinė kaina, didesnis plotas ar geresnė vieta, tuomet senos statybos būstas gali būti protingesnis pasirinkimas, bet tik tada, jei įvertinate renovacijos, šildymo ir remonto kaštus, o ne vien skelbimo kainą.

Todėl geriausias klausimas nėra „nauja ar sena?“, o „kiek šis būstas man kainuos iš viso per artimiausius 10 metų?“. Būtent tada ir paaiškėja, kas iš tikrųjų labiau apsimoka.