Tūkstančiai eurų gali nepasiekti šeimos: kaip iš tikrųjų veikia paveldėjimas?

Antrosios pensijų kaupimo pakopos lėšų paveldėjimas daugeliui gyventojų išlieka vienu svarbiausių klausimų. Tai suprantama, nes kalbama ne tik apie paties žmogaus įmokas, bet ir apie valstybės prisidėjimą bei per daugelį metų sukauptą investicinę grąžą.

Tema aktuali ir dėl sistemos masto. „Lietuvos banko“ duomenimis, 2024 metais antros pakopos fonduose kaupė beveik 1,43 mln. žmonių, o bendras valdomas turtas išaugo iki 9,1 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad paveldėjimo tvarka svarbi ne pavieniams atvejams, o labai didelei daliai Lietuvos namų ūkių.

Svarbiausia taisyklė paprasta: kol žmogus dar kaupia ir nėra pasirašęs pensijų išmokos sutarties, visa jo sukaupta suma yra paveldima. Tai apima paties dalyvio įmokas, valstybės paskatas ir investicinį prieaugį.

Situacija pasikeičia tada, kai pasirašoma pensijų išmokos sutartis. Nuo to momento paveldėjimas jau priklauso ne tik nuo sukauptos sumos dydžio, bet ir nuo pasirinkto išmokėjimo būdo.

Kada lėšos paveldimos?

Jei žmogus miršta dar kaupimo etape, jo sukauptos lėšos paveldimos bendra Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Kitaip tariant, kol išmokų fazė dar neprasidėjo, antroje pakopoje sukauptas turtas traktuojamas kaip paveldimas finansinis turtas.

Tai svarbus skirtumas, nes viešojoje erdvėje vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų, kad dalis šių pinigų esą dingsta. Oficialūs Lietuvos banko ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paaiškinimai rodo priešingai: iki išmokų sutarties sudarymo paveldima visa sukaupta suma.

Kas keičiasi pasirašius išmokos sutartį?

2026 metais galioja dvi pagrindinės išmokų ribos. Jei žmogus yra sukaupęs mažiau nei 16785 eurus, jis gali rinktis, kaip gauti išmokas. Jei sukaupta suma siekia bent 16785 eurus, atsiranda prievolė įsigyti pensijų anuitetą. Jei suma viršija 83926 eurus, dalį, kuri viršija šią ribą, galima atsiimti vienkartine išmoka.

Kai sukaupta mažiau nei anuiteto riba ir pasirenkamos periodinės išmokos, jos yra paveldimos. Pensijų kaupimo bendrovė tokiu atveju lėšas išmoka dalimis iki 85 metų, o žmogui mirus paveldėtojams atitenka neišmokėta dalis.

Jei pasirenkama vienkartinė išmoka, paveldėjimo klausimas iš esmės persikelia į bendrą asmeninio turto paveldėjimo tvarką, nes visa suma išmokama iš karto ir tampa žmogaus asmeninėmis lėšomis.

Jei sukaupta daugiau nei 16785 eurus ir įsigyjamas pensijų anuitetas, paveldėjimo tvarka priklauso nuo pasirinktos anuiteto rūšies. Standartinis pensijų anuitetas užtikrina didžiausias stabilias mėnesines pajamas visam likusiam gyvenimui, tačiau jis nėra paveldimas.

Paveldimas standartinis pensijų anuitetas suteikia mažesnes mėnesines išmokas nei standartinis, bet numato paveldėjimo galimybę. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šio anuiteto atveju paveldėtojams išmokama suma, kuri būtų buvusi išmokėta iki žmogaus 85-ojo gimtadienio. Anksčiau ši riba buvo 80 metų, tad tai yra vienas svarbesnių 2026 metų pokyčių.

Atidėtasis pensijų anuitetas veikia kitaip. Iki 85 metų dalį lėšų žmogui moka pensijų kaupimo bendrovė kaip periodines išmokas, o ši neišmokėta dalis yra paveldima. Nuo 85 metų išmokas iki gyvos galvos pradeda mokėti „Sodra“, tačiau ši vėlesnė anuiteto dalis jau nebepaveldima.

Kaip vertinti pasirinkimą?

Praktiškai pasirinkimas dažniausiai sukasi apie du prioritetus: ar žmogui svarbiau gauti kuo didesnes pajamas kas mėnesį, ar išsaugoti daugiau lėšų paveldėtojams. Kuo daugiau apsaugos paveldėtojams suteikia pasirinktas modelis, tuo mažesnė paprastai būna mėnesinė išmoka pačiam gavėjui.

Todėl sprendžiant neužtenka vien pažiūrėti, ar lėšos paveldimos. Ne mažiau svarbu įvertinti, kiek stabilios bus išmokos, ar jos gali svyruoti, ir nuo kada jas mokės pensijų kaupimo bendrovė, o nuo kada „Sodra“.

Papildomo konteksto suteikia ir 2026 metų pertvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato, kad nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos tie dalyviai, kurie kaupime dalyvavo iki 2025 metų pabaigos, bet dar nepasirašė išmokos sutarties, galės pasitraukti iš kaupimo.

Tokiu atveju jie galės atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o už valstybės ir „Sodros“ dalį bus apskaičiuoti papildomi „Sodros“ pensijos apskaitos vienetai.

Būtent todėl prieš pasirašant išmokos sutartį verta labai aiškiai suprasti, kada antroje pakopoje sukaupti pinigai yra paveldimi visiškai, o kada paveldima tik jų dalis. Šis sprendimas turi tiesioginę įtaką ir būsimos pensijos dydžiui, ir finansiniam saugumui, kurį žmogus galės palikti savo artimiesiems.