Svarbus pokytis būsto rinkoje: aiškėja, kam naujos lengvatos atvers duris į nuosavus namus

Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos daliai gyventojų būsto įsigijimas kainuos mažiau, nes įsigalios naujos notarų mokesčių lengvatos. Pagrindinis pokytis tas, kad jaunos šeimos, perkančios pirmąjį būstą su paskola, galės pasinaudoti platesne lengvata, o refinansuojant būsto paskolą mažės hipotekos sutarties tvirtinimo išlaidos.

Iki šiol jaunos šeimos nuo notaro atlyginimo už hipotekos sandorio tvirtinimą būdavo atleidžiamos tik tada, kai perkamo būsto vertė neviršydavo 87 tūkst. eurų. Nuo gegužės 1 dienos ši riba didinama iki 120 tūkst. eurų.

Tai svarbus pakeitimas, nes per pastaruosius metus būsto kainos Lietuvoje augo. Lietuvos bankas yra nurodęs, kad 2025 metų pabaigoje metinis būsto kainų augimas viršijo 10 proc., todėl ankstesnė 87 tūkst. eurų riba vis dažniau nebeatitiko rinkos realybės. Dėl to dalis jaunų šeimų, nors ir pretenduodavo į kitą valstybės paramą, vis tiek turėdavo atskirai mokėti notaro mokestį už hipotekos sutarties patvirtinimą.

Nuo šiol ši spraga bus sumažinta. Teisingumo ministerija pabrėžia, kad 120 tūkst. eurų riba suvienodinama su jau taikoma pirmojo būsto valstybės paramos riba. Kitaip tariant, daliai jaunų šeimų būsto pirkimo procesas taps ne tik paprastesnis, bet ir nuoseklesnis teisiniu požiūriu.

Kam bus taikoma lengvata

Ši lengvata bus aktuali jaunoms šeimoms. Pagal ministerijos pateikiamą apibrėžimą, tai yra iki 36 metų amžiaus sutuoktiniai, registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką ar vaikus auginantis tėvas, motina ar globėjas.

Jeigu tokia šeima pirks pirmąjį būstą, kurio vertė neviršys 120 tūkst. eurų, ir jį įkeis bankui, už hipotekos sutarties tvirtinimą notarui mokėti nebereikės. Ministerijos vertinimu, tai gali leisti sutaupyti iki maždaug 230 eurų.

Praktikoje tai reiškia, kad daugiau šeimų galės pretenduoti į lengvatą ne tik regionuose, bet ir ten, kur būsto kainos yra aukštesnės. Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad vien būsto pirkimo sandorį sudaro ne tik paskola ir pradinis įnašas.

Papildomai tenka mokėti už turto vertinimą, pirkimo ir pardavimo sutarties tvirtinimą, registravimo procedūras ir hipotekos įforminimą, todėl net kelių šimtų eurų sumažėjimas daugeliui pirkėjų yra apčiuopiamas.

Mažės ir refinansavimo išlaidos

Pokyčiai palies ne tik tuos, kurie perka pirmąjį būstą, bet ir gyventojus, refinansuojančius turimą paskolą. Nuo 2026 metų gegužės 1 dienos notaro atlyginimo lengvata už hipotekos sutarties tvirtinimą refinansavimo atveju didinama nuo 30 proc. iki 50 proc.

Ši nuostata bus taikoma tada, kai refinansuojant paskolą įkeičiamas šeimos turtas arba vienintelis asmens būstas. Taip pat numatyta, kad mažiausias taikomas mokestis sieks 54 eurus.

Tai reiškia, kad refinansavimas kai kuriems gyventojams taps šiek tiek pigesnis. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau už tokį hipotekos sutarties tvirtinimą po lengvatos tekdavo mokėti apie 210 eurų, po pakeitimo suma galėtų mažėti iki maždaug 150 eurų.

Toks skirtumas nėra lemiamas viso būsto biudžeto mastu, tačiau jis mažina bendras sandorio išlaidas ir gali paskatinti gyventojus aktyviau persiderėti dėl geresnių paskolos sąlygų.

Šis pokytis atsiranda tuo metu, kai būsto kreditavimo rinka išlieka aktyvi. Lietuvos banko duomenimis, 2026 metų kovą būsto paskolų portfelio metinis augimas siekė 10,2 proc., o vidutinė būsto paskolų palūkanų norma buvo apie 4 proc. Tai rodo, kad gyventojai ir toliau aktyviai skolinasi būstui, o papildomų sandorio kaštų mažinimas jiems tampa dar aktualesnis.

Apskritai šie pakeitimai nepavers būsto staiga lengvai įperkamu, tačiau jie sumažins vienkartines įsigijimo ir refinansavimo išlaidas. Jaunoms šeimoms tai gali tapti papildomu argumentu greičiau priimti sprendimą dėl pirmojo būsto, ypač tada, kai svarbus kiekvienas papildomas šimtas eurų.