Daug metų smegenis laikėme vieninteliu organu, lemiančiu mūsų mintis, emocijas ir elgesį. Tačiau šiandien mokslininkai kalba ir apie vadinamąsias antrąsias smegenis – sudėtingą sistemą, slypinčią mūsų žarnyne ir veikiančią ne tik virškinimą, bet ir nuotaiką bei psichikos sveikatą.
Žarnynas pilnas bakterijų, grybelių ir kitų mikroorganizmų, bendrai vadinamų žarnyno mikrobiota. Ši bendruomenė padeda virškinti maistą, reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą ir saugo nuo ligų, tačiau jos poveikis neapsiriboja vien kūnu.
Istorija: kai emocijos matėsi skrandyje
Dar XIX amžiuje chirurgas Williamas Beaumontas tyrė pacientą Alexį St. Martiną, kuris po šautinės žaizdos gyveno su anga skrandyje. Tai leido gydytojui tiesiogiai stebėti virškinimą ir jo pokyčius.
Beaumontas pastebėjo, kad paciento emocinė būsena – stresas, pyktis ar baimė – akivaizdžiai keitė skrandžio veiklą. Nors jo eksperimentai šiandien keltų daug etinių klausimų, jie tapo vienu pirmųjų įrodymų, jog tarp žarnyno ir psichikos egzistuoja glaudus ryšys.
Ką apie žarnyno smegenis sako šiuolaikinis mokslas?
Šiandien žinoma, kad žarnyną ir smegenis jungia sudėtingas nervų, hormonų ir imuninės sistemos tinklas, vadinamas žarnyno–smegenų ašimi. Mikrobai žarnyne gamina įvairias medžiagas, kurios patenka į kraują ir gali veikti smegenų veiklą.
Tyrimai su gyvūnais rodo, kad sterilioje aplinkoje, be mikrobų, užaugusios pelės yra labiau linkusios į nerimą ir mažiau bendrauja su kitomis. Tuo metu pelės, kurioms skiriami antibiotikai ir sumažinamas mikrobų kiekis, tampa hiperaktyvesnės, labiau linkusios rizikuoti ir prasčiau atlieka atminties užduotis.
Tai leidžia manyti, kad žarnyno mikrobiota dalyvauja formuojant nervinius ryšius smegenyse ir gali turėti įtakos tam, kaip reaguojame į stresą, kaip mokomės bei prisimename informaciją.
Ryšys su psichikos sutrikimais ir mityba
Pastaraisiais metais daugėja tyrimų, siejančių žarnyno mikrobiotos pokyčius su depresija, nerimo sutrikimais ar net autizmo spektro sutrikimais. Nustatyta, kad daliai šių pacientų būdinga mažesnė tam tikrų naudingų bakterijų įvairovė.
Viename klinikiniame tyrime žmonės, sergantys depresija, vartojo probiotikus – gyvų naudingų bakterijų preparatus. Po kelių savaičių jų nuotaika ir kai kurie depresijos simptomai sumažėjo, palyginti su placebą gavusia grupe.
Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra stebuklingas vaistas, tačiau žarnyno priežiūra gali tapti svarbia pagalbine priemone kartu su psichoterapija ir vaistais. Čia itin svarbi tampa kasdienė mityba.
Daug skaidulų turintys augaliniai produktai, rauginti maisto produktai, didesnis daržovių ir vaisių kiekis siejami su įvairesne ir atsparesne mikrobiota. Priešingai, dažnas perdirbto, riebaus ir labai saldaus maisto vartojimas gali silpninti gerųjų bakterijų bendruomenę.
Kaip pasirūpinti savo „antrąja smegenimi“?
Nors žarnyno ir smegenų ryšys dar intensyviai tiriamas, jau aišku, kad veikdami žarnyno mikrobiotą netiesiogiai veikiame ir savo psichinę sveikatą. Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas ir atsargus antibiotikų vartojimas – pagrindiniai žingsniai rūpinantis šia sistema.
Tai nereiškia, kad vien pakeitę mitybą išspręsime visus emocinius sunkumus. Tačiau supratimas, jog mūsų žarnynas ir jame gyvenantys mikrobai dalyvauja formuojant nuotaiką ir net mąstymo būdą, atveria naujas galimybes psichikos sutrikimų prevencijai ir gydymui.
Galbūt ateityje greta tradicinių vaistų gydytojai dažniau skirs ir tikslines mitybos ar probiotikų programas, o rūpinimasis žarnynu taps svarbia psichikos sveikatos profilaktikos dalimi.
