Mėgstate nusnūsti dieną? Mokslininkai atskleidė, kada dienos miegas išduoda sunkias ligas

Dienos miegas daugeliui atrodo nekaltas būdas atgauti jėgas, o trumpas pogulis išties gali pagerinti budrumą ir savijautą. Vis dėlto naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad vyresniame amžiuje tam tikri snaudimo įpročiai gali būti ne tik nuovargio, bet ir sveikatos problemų signalas.

Tyrime, publikuotame JAMA Network Open, analizuota, kaip su mirtingumo rizika siejasi objektyviai išmatuoti snaudimo modeliai. Tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra įrodymas, jog snaudimas sukelia blogas baigtis, tačiau ryšys pakankamai aiškus, kad įpročius verta vertinti kaip galimą ankstyvą įspėjimą.

Ką parodė objektyvūs matavimai?

Mokslininkai rėmėsi Rush universiteto atminties ir senėjimo projekto duomenimis, kuris stebi vyresnius nei 55 metų žmones ir jų sveikatą bei pažintines funkcijas. Nuo 2005 metų dalyvių kasdienė veikla ir poilsis buvo fiksuojami riešo aktyvumo matuokliais, todėl snaudimai vertinti ne pagal pačių žmonių prisiminimus, o pagal realius įrašus.

Iš viso į analizę įtraukti 1 338 asmenys, o dalyvių snaudimo įpročiai vertinti vidutiniškai apie 10 dienų laikotarpiu. Vėliau tyrėjai žiūrėjo, kaip šie modeliai siejosi su bendru mirtingumu per maždaug 19 metų stebėseną.

Rezultatai parodė, kad ilgesnis ir dažnesnis snaudimas dieną siejosi su didesne mirtingumo rizika. Skaičiuojama, jog kiekviena papildoma snaudimo valanda per dieną buvo susijusi su maždaug 13 proc. didesne rizika, o kiekvienas papildomas nusnūdimas per dieną – su maždaug 7 proc. didesne rizika.

Kodėl svarbus paros metas?

Tyrimas rodo ir dar vieną svarbų niuansą: reikšmę gali turėti tai, kada žmogus snaudžia. Tie, kurie dažniau miegojo ryte, turėjo apie 30 proc. didesnę riziką nei tie, kurie linkę nusnūsti ankstyvą popietę.

Šie skirtumai nebūtinai reiškia, kad ryto pogulis pats savaime kenkia. Tikėtina, kad rytais užklumpantis mieguistumas gali atspindėti prastesnę naktinio miego kokybę, sutrikusį cirkadinį ritmą ar sveikatos būklę, kuri alina organizmą.

„Svarbu pabrėžti, kad čia matome koreliaciją, o ne priežastinį ryšį“, – sakė miego mokslininkė Chenlu Gao.

„Perteklinis snaudimas greičiausiai rodo gretutines ligas, lėtines būkles, miego sutrikimus arba cirkadinio ritmo išsiderinimą“, – teigė ji.

Ką tai reiškia vyresniems žmonėms?

Ankstesni tyrimai irgi siejo dažną snaudimą su įvairiomis būklėmis, įskaitant širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius bei neurodegeneracinius procesus, tačiau dažnai rėmėsi savarankiškai pateikiama informacija. Naujojo darbo stiprybė ta, kad snaudimo trukmė, dažnis ir paros metas vertinti objektyviai, todėl sumažėja atminties klaidų ir subjektyvaus vertinimo.

Tyrėjai siūlo snaudimo modelius vertinti kaip potencialiai naudingą, lengvai sekamą rodiklį, ypač kai vis plačiau naudojami dėvimieji įrenginiai. Praktikoje tai gali reikšti paprastą taisyklę: jei žmogus staiga pradeda snausti dažniau, ilgiau ar ypač rytais, verta pasitikrinti dėl miego apnėjos, širdies nepakankamumo, depresijos, infekcijų, vaistų poveikio ar kitų lėtinių būklių.

Specialistai taip pat primena, kad trumpas, planuotas pogulis ankstyvą popietę daugeliui žmonių gali būti naudingas, tačiau nuolatinis mieguistumas dieną nėra norma. Jeigu dienos miegas tampa būtinybe, trukdo naktiniam miegui arba pasikeičia staiga, tai gali būti signalas, kad organizmui reikia daugiau dėmesio.