Katės dėl to tampa laimingesnės ir ramesnės: užtenka vos kelių minučių per dieną

Daugelis kačių šeimininkų mano, kad jų augintiniai tiesiog mėgsta miegoti ir nesidomi žaidimais. Tačiau gyvūnų elgsenos specialistė Nicky Trevorrow pabrėžia: žaidimas ir įdomesnis maitinimas yra vieni svarbiausių dalykų, lemiančių katės fizinę ir emocinę gerovę.

Vos kelios minutės per dieną gali smarkiai pakeisti naminio plėšrūno gyvenimo kokybę.

Žaidimas – ne prabanga, o būtinybė

Žaidimas katėms nėra vien pramoga. Tai būdas išlieti energiją, treniruoti smegenis, mažinti stresą ir nukreipti medžioklinį instinktą nuo realių paukščių ar graužikų.

Tyrimai rodo, kad net žuvys linkusios žaisti, o katėms ši veikla yra natūrali medžioklės elgesio išraiška. Trumpos, bet intensyvios žaidimų sesijos kelis kartus per dieną yra gerokai naudingesnės nei retas ir ilgas „pasiautimas“.

Nicky Trevorrow pasakoja, kad dažniausiai rekomenduoja dvi priemones: interaktyvų žaidimą ir maitinimo praturtinimą. Jos teigimu, tai paprasčiausias būdas pagerinti katės savijautą ir sumažinti probleminį elgesį namuose.

Kaip žaisti „katės būdu“?

Pasak specialistės, svarbiausia – judinti žaislą taip, kaip elgtųsi tikras grobis. Pelių imitacijas reikėtų vilkti per grindis, kartais sustabdyti ir „šoktelėti“, tarsi jos bandytų sprukti.

Kitos katės labiau mėgsta „kiškio“ žaidimą, kai žaislas sugriebiamas priekinėmis letenomis ir intensyviai spardomas užpakalinėmis. Trečioms patiks ore plazdanti „drugelio“ ar „motelės“ imitacija – virvelė su plunksnomis ar lengvu žaislu.

Labai svarbu, kad katė galėtų žaislą pagauti ir „nužudyti“. Būtent sėkmingas sučiupimas išskiria endorfinus ir suteikia pasitenkinimo jausmą. Dėl to vien lazerinio žaislo dažnai nepakanka – žaidimą vertėtų baigti tikru, pačiučiuopiamu žaislu.

Naujesni tyrimai rodo, kad reguliariai žaidžiant kelis kartus per dieną, katės mažiau medžioja lauke. Taip ne tik gerėja jų emocinė būklė, bet ir saugomi laukiniai paukščiai bei smulkūs žinduoliai.

Maistas – ne tik iš dubenėlio

Kita paprasta priemonė – maitinimo praturtinimas. Tai vadinamieji maisto galvosūkiai, kai ėdalas pateikiamas ne paprastame dubenėlyje, o taip, kad katė turėtų pasistengti jį išgauti.

Specialistė pataria pradėti nuo labai paprastų priemonių. Pavyzdžiui, į kiaušinių dėžutę sudėti sauso pašaro granules ir pirštais parodyti katei, kaip jas iškrapštyti. Vėliau galima granules pridengti popieriumi ar uždaryti dėžutės dangtį.

Kitas lengvas variantas – iš tuščių tualetinio popieriaus ritinėlių sulipdyta „piramidė“. Granulės sudedamos į ritinėlių vidų, o katė turi jas išmušti letena ar iškrapštyti snukiu.

Sudėtingesni plastikiniai maisto galvosūkiai tinka tada, kai katė jau suprato principą. Jie priverčia gyvūną lėčiau ėsti, todėl ypač naudingi katėms, linkusioms persivalgyti ir vėliau atpylinėti maistą.

Senos ir „tingios“ katės taip pat žaidžia

Dažnas šeimininkas įsitikinęs, kad jo katė nežaidžia, nes yra per sena ar per tingi. Tačiau Nicky Trevorrow pastebi, kad dažniausiai katė tiesiog žaidžia trumpai – kelias minutes – ir tai visiškai normalu.

Užduotis šeimininkui – prisitaikyti prie tokio ritmo ir kasdien skirti bent kelias trumpos, bet kokybiškos veiklos atkarpas. Tiek žaidimas, tiek maisto dėlionės turėtų būti pradedami nuo labai paprasto lygio, palaipsniui sudėtinginant.

Nors trys minutės per dieną nepakeis pasaulio, jos gali pastebimai pakeisti vienos katės gyvenimą. O laimingesnė, fiziškai aktyvesnė katė – tai ramesni, švaresni ir malonesni namai jos šeimininkui.