Kas vyksta organizme sekso metu ir jo vengiant: mokslininkai atskleidė svarbius pokyčius

Seksas dažnai siejamas su malonumu ir intymumu, tačiau tai ir labai intensyvus fiziologinis procesas, apimantis beveik visas organizmo sistemas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad tiek lytiniai santykiai, tiek visiška jų stoka gali turėti apčiuopiamų pasekmių kūnui ir psichikai.

Kas vyksta per orgazmą?

Orgazmo metu tiek vyrų, tiek moterų širdies ritmas ir kraujospūdis staiga pakyla, kvėpavimas padažnėja, o dubens raumenys ritmiškai susitraukinėja. Vyrams pasiekiamas vadinamasis „negrįžimo taškas“: sėkla išsiveržia, varpa pradeda minkštėti, prasideda refrakterinis periodas, kai pakartoti lytinio akto nebeįmanoma.

Moterų orgazmas paprastai trunka ilgiau ir yra banginis – vyksta greiti, pasikartojantys gimdos, makšties ir dubens dugno raumenų susitraukimai. Dalis moterų patiria ir ejakuliaciją: iš šlaplės išsiskiria skaidrus ar balkšvas skystis, susidarantis moters prostatos analogų liaukose.

Hormonai ir noras miegoti po sekso

Po orgazmo smegenys išskiria serotonino, oksitocino, prolaktino, dopamino ir kitų medžiagų kokteilį. Prolaktinas siejamas su pasitenkinimo jausmu ir mieguistumu – jo lygis ypač pakyla vyrams, todėl nenuostabu, kad dalis jų iškart užmiega.

Oksitocinas dažnai vadinamas „prisiglaudimo hormonu“ – jis stiprina artumo jausmą, mažina nerimą, skatina glamonėtis ir kalbėtis. Tačiau žmonės su aukštesniu testosterono lygiu po sekso išskiria mažiau oksitocino, todėl jiems mažiau būdingas noras glaustytis ar diskutuoti apie jausmus.

Fizinė nauda: nuo prostatos iki kraujospūdžio

Reguliarūs lytiniai santykiai siejami su mažesne vyrų prostatos vėžio rizika – dažnas ejakuliavimas padeda „išvalyti“ liauką nuo senesnių sekretų. Moterims seksas treniruoja dubens dugno raumenis, kurie prilaiko šlapimo pūslę, todėl mažėja šlapimo nelaikymo tikimybė vyresniame amžiuje.

Lytiniai santykiai veikia ir širdies bei kraujagyslių sistemą. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys reguliarų seksualinį gyvenimą, statistiškai dažniau pasižymi žemesniu kraujospūdžiu. Manoma, kad tai susiję su mažesniu streso hormono kortizolio kiekiu ir geresniu bendru fiziniu aktyvumu.

Ką prarandame be sekso?

Žmonės, visai neturintys lytinių santykių, neprivalo susirgti – tačiau jie negauna dalies su seksu susijusių apsauginių veiksnių. Vyrams tai gali būti didesnė prostatos sutrikimų rizika, moterims – silpnesnis dubens dugnas ir didesnė šlapimo nelaikymo tikimybė.

Dalis teigiamo poveikio gali būti kompensuota masturbacija: ji taip pat sukelia orgazmą, mažina įtampą, padeda reguliuoti miegą. Tačiau savęs liesimas nepakeičia fizinio artumo su kitu žmogumi – nepatiriama kūno šilumos, odos kontakto, akių žvilgsnio, o būtent tai padeda malšinti vadinamąjį „prisilietimo badą“.

Psichologai pastebi, kad ilgalaikis fizinio intymumo trūkumas daliai žmonių gali didinti vienišumo, nesaugumo, nerimo pojūtį. Vis dėlto kai kurie asmenys – ypač aseksualūs ar labai žemo libido – puikiai gyvena ir be sekso, nes jų smegenų atlygio sistema mažiau orientuota į lytinius dirgiklius.

Svarbiausia žinia: seksas nėra privalomas sveikatos „vaistas“, tačiau jis gali būti vienas iš natūralių būdų rūpintis savijauta. O rinktis, kaip dažnai ir ar išvis mylėtis, – kiekvieno žmogaus teisė ir atsakomybė.