Negalite prisiminti pažįstamo vardo? Mokslininkai paaiškino, kas vyksta smegenyse

Beveik kiekvienas yra patyręs erzinančią akimirką, kai pažįstamas vardas ar sąvoka tarsi „sukasi ant liežuvio“, bet niekaip neatsiranda atmintyje. Mokslininkai šią būseną vadina ant liežuvio galo būsena ir laiko universaliu, su amžiumi ir patirtimi susijusiu reiškiniu.

Nors tokiais momentais gali atrodyti, kad atmintis sugriuvo, tyrimai rodo priešingai – tai subtilus kalbos sistemos sutrikimas, kuris dažniausiai yra laikinas ir net gali turėti naudos.

Kaip smegenys suranda žodžius?

Kasdien kalbėdami beveik nepastebime, kaip smegenys parenka tinkamus žodžius, susieja jų reikšmes ir garsus bei sudėlioja į sakinius. Psicholingvistikos teorijos teigia, kad šis procesas vyksta keliais sluoksniais – nuo reikšmės ir asociacijų iki tikslaus skambesio.

Ant liežuvio galo būsenoje šis mechanizmas sutrinka paskutinėje stadijoje. Atpažįstame sąvoką, dažnai prisimename pirmąją raidę, skiemenių skaičių ar panašius žodžius, tačiau pats tikslinis garsinis pavidalas lieka nepasiekiamas.

Smegenų vaizdinimo tyrimai rodo, kad tokiais momentais, be įprastų kalbos zonų, suaktyvėja ir priekinė juostinė žievė, atsakinga už konfliktų aptikimą. Ji ir generuoja tą įkyrų jausmą, kad žodis „tikrai tuoj prisiminsis“.

Kodėl dažniausiai pamirštame vardus?

Tyrimai atskleidžia, kad ant liežuvio galo būsena dažniau ištinka bandant prisiminti tikrinius vardus, retai vartojamus, abstrakčius arba sunkiai įsivaizduojamus žodžius. Lengviau susiejame veidą su profesija nei su konkrečiu vardu.

Dažna situacija – prisimename filmo siužetą ar personažą, bet ne aktoriaus pavardę. Kartais vietoje ieškomo žodžio atkakliai lenda kitas, panašus, ir veikia tarsi „blokatorius“, trukdantis pasiekti teisingą atsakymą.

Ant liežuvio galo epizodų daugėja stresinėse situacijose, pavyzdžiui, per egzaminus ar viešą kalbėjimą. Prisideda ir amžius – vyresni žmonės tokią būseną patiria dažniau, galbūt dėl nežymaus kalbai svarbių smegenų sričių nusidėvėjimo ir didžiulės sukauptos informacijos, kurią reikia „perkratyti“.

Dvikalbystė ir aplinkos įtaka

Daug kalbų mokantys žmonės taip pat dažniau patiria ant liežuvio galo būseną. Manoma, kad skirtingų kalbų žodžiai konkuruoja tarpusavyje, o vienos kalbos žodis gali „užblokuoti“ kitos kalbos atitikmenį.

Ypač tai juntama greitai perjungiant kalbas, pavyzdžiui, iš darbo aplinkos į šeimos. Įdomu tai, kad kai kuriuose tyrimuose ant liežuvio galo epizodų padaugėjo net tada, kai žmonės girdėjo kalbą, kurios visiškai nemoka – vien aplinkos fonas veikė žodžių paiešką.

Kaip padėti smegenims prisiminti?

Nors tokie sutrikimai vargina, jie neturėtų kelti didelio nerimo. Dauguma žodžių nėra visam laikui pamirštami – jie tampa tiesiog sunkiau pasiekiami. Pati ant liežuvio galo būsena, pasak tyrėjų, gali motyvuoti atkakliau ieškoti atsakymo ir taip ilgainiui stiprinti atmintį.

Vienas efektyviausių būdų padėti sau – pasinaudoti užuominomis. Galima prisiminti susijusius faktus, situacijas, žmones, bandyti mintyse perbėgti abėcėlę ir stebėti, kuri raidė „užkabina“ atmintį.

Pavyzdžiui, mėginant atgaminti senovinio miesto su kabančiaisiais sodais pavadinimą, prisimename, kad tai vienas iš septynių Antikos pasaulio stebuklų, susiejame su regionu ir tik tada galvoje iškyla Babilonas. Tokios strategijos išnaudoja pačios atminties struktūrą ir padeda smegenims atrasti jau ten esančią, bet trumpam pasislėpusią informaciją.