Ar artėja naujas akcijų rinkų nuosmukis? Analitikai perspėja dėl sparčiai augančio burbulo

JAV akcijų indeksai fiksuoja rekordus, o didžiausią jų dalį sudaro kelių technologijų ir dirbtinio intelekto bendrovių akcijos. Vis daugiau analitikų perspėja, kad šių įmonių vertinimai tolsta nuo fundamentų ir primena ankstesnius finansinius burbulus.

Kyla klausimas, ar artimiausiais metais galimas didesnis akcijų rinkos nuosmukis ir kokias pasekmes jis turėtų realiai ekonomikai bei gyventojų finansams.

Dabartinis pakilimas ir burbulo požymiai

Viena iš šios fazės ypatybių – labai aukšti didžiųjų technologijų ir DI įmonių vertinimai, paremti optimistiškais būsimo pelno lūkesčiais. Pavyzdžiui, kai kurios bendrovės vertinamos daugiau kaip šimtu kartų viršijančiomis jų metines pajamas.

Investicijų banko „Goldman Sachs“ skaičiavimais, dirbtinis intelektas pasaulio įmonėms gali sukurti apie 10–20 trilijonų eurų diskontuotos grynosios naudos. Tačiau akcijų rinkose jau įkainota maždaug 27 trilijonai eurų papildomos vertės, tad potencialaus burbulo dydis gali siekti 5–17 trilijonų eurų.

Prie įtampos prisideda brangesnės būsto paskolos, aukštesnės energijos kainos ir galimi nauji palūkanų normų pakėlimai, kurie mažina investuotojų norą rizikuoti. Be to, JAV itin išaugo prekyba skolintomis lėšomis, o tai didina grandininės pardavimų reakcijos riziką kritimo metu.

Kuo ši situacija skiriasi nuo 2008 metų?

2008 metais nuosmukį sukėlė būsto burbulo sprogimas ir milžiniški blogi kreditai bankų balansuose. Šiandieninė rizika labiau koncentruota technologijų, DI infrastruktūros ir privataus kapitalo rinkose, o bankų reguliavimas yra griežtesnis.

Jeigu smarkiai kristų tik technologijų akcijos, tai nebūtinai reikštų tokį pat gilų nuosmukį kaip per pasaulinę finansų krizę. Tačiau sumažėjęs pasitikėjimas, brangesnis skolinimasis ir mažesnės investicijos galėtų sulėtinti ekonomikos augimą ir paspartinti jau matomą nelygybės didėjimą.

Kaip kritimas paliestų paprastus gyventojus?

JAV ir kitose šalyse vis daugiau gyventojų kaupia pensijai per fondus, investuoja per programėles ir yra susiję su akcijų rinka netiesiogiai. Ryškesnis ir ilgesnis kritimas mažintų pensijų kaupimo rezultatą ir galėtų paskatinti mažinti vartojimą, labiau taupyti.

Jei rinkose prasidėtų platesnis nuosmukis, sunkiau būtų ir įmonėms pritraukti lėšų naujoms investicijoms, ypač brangiems DI duomenų centrams. Tai mažintų darbo vietų kūrimą, spaustų atlyginimus ir didintų recesijos tikimybę.

Istorija rodo, kad ne kiekvienas akcijų nuosmukis baigiasi gilia krize, tačiau pernelyg optimistiški lūkesčiai ir dideli svertai visuomet didina pavojų. Ilgalaikiams investuotojams svarbiausia ne prognozuoti tikslų kritimo momentą, o vertinti riziką ir vengti euforijos, kurios rinka jau ne kartą skaudžiai baudė.