Ar dirbtinio intelekto burbulas netrukus sprogs? Analitikai perspėja, kas gali sukelti griūtį

Dirbtinis intelektas tapo pagrindine pasaulio finansų rinkų tema – nuo didžiųjų debesijos bendrovių iki startuolių, renkančių milijardinius raundus dar neturėdami produkto. Tačiau istorija rodo, kad panašios euforijos dažnai baigiasi skausmingais burbulų sprogimais.

Analitikai vis dažniau klausia ne ar, o kada dirbtinio intelekto bumas gali užsibaigti korekcija ir kiek ji būtų gili.

Kaip galėtų atrodyti krizė?

Realistiškas scenarijus prasidėtų nuo to, kad pagrindinis debesijos paslaugų tiekėjas praneša apie lėtėjantį dirbtinio intelekto pajamų augimą ir mažina prognozes, motyvuodamas klientų abejonėmis dėl investicijų grąžos.

Po to sekėtų grandininė reakcija: „Nvidia“ ir atminties lustų gamintojai skelbtų atsargesnes prognozes, o vadinamieji naujieji debesijos paslaugų teikėjai pradėtų atšaukti ambicingus planus ir prarastų finansuotojų pasitikėjimą.

Rinkos istorijoje matyta, kad tokie lūžiai per kelias savaites gali numušti su viena tema susijusių akcijų kainas 30–70 proc., kartu žemyn patraukdami ir pagrindinius indeksus.

Kur slypi didžiausi pavojai?

Baimę didina ne tik entuziazmas dėl naujos technologijos, bet ir keli struktūriniai veiksniai. Pirmiausia – ypač sudėtingi tarpusavio sandoriai tarp didžiųjų debesijos, puslaidininkių ir dirbtinio intelekto startuolių ekosistemoje.

Užtenka vieno silpno dalyvio, kad sugriūtų visa grandinė, kaip tai nutiko per ankstesnes finansų krizes. Antra, rekordiškas rizikos kapitalo aktyvumas – skaičiuojama, kad dirbtinis intelektas jau generuoja apie 70 proc. rizikos kapitalo sandorių.

Trečia, milžiniškos subsidijos – pažangios dirbtinio intelekto paslaugos neretai siūlomos nemokamai arba už simbolinę kainą, nors reikalauja itin brangios infrastruktūros ir elektros.

Kokios akcijos kristų labiausiai?

Didžiausią smūgį gautų įmonės, kurių verslo modelis paremtas brangių grafikos procesorių pirkimu ir perpardavimu su didele marža, taip pat naujosios debesijos bendrovės, neturinčios tvirtų balansų ir priklausomos nuo skolų bei trumpalaikių sutarčių.

Didelis pavojus slypi ir bendrovėms, kurių skolos didelės, o dabartinis vertinimas remiasi tik lūkesčiais dėl dirbtinio intelekto augimo. Sumažėjus paklausai, tokios įmonės gali būti nupirktos „už centus“ stipresnių žaidėjų.

Smūgį patirtų ir platusis S&P 500 indeksas, nes technologijų sektorius šiandien sudaro apie 38 proc. jo svorio, o 10 didžiausių bendrovių dalis išaugo iki maždaug 36 proc. – tai didžiausia koncentracija nuo interneto burbulo laikų.

Kaip investuotojams ruoštis?

Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia – ne bandyti atspėti korekcijos laiką, o suprasti savo portfelio struktūrą. Reikėtų įvertinti, kokia dalis turto susieta su dirbtinio intelekto ir technologijų tema, kiek portfelis priklausomas nuo kelių didžiųjų JAV bendrovių.

Kaip priešnuodis minimas didesnis vertės akcijų, užsienio rinkų ir kitų turto klasių svoris. Ypač vyresniems investuotojams patariama nelikti tik akcijose, kad dirbtinio intelekto burbulo sprogimas nesutaptų su būtinybe pardavinėti turtą pragyvenimui.

Patyrę investuotojai akcentuoja taisyklėmis grįstą strategiją, kuri nesikeičia priklausomai nuo naujienų srauto, o krizes naudoja ne panikai, o galimybei pigiau įsigyti kokybiškų bendrovių.