Dirbtinio intelekto lenktynės įgauna pagreitį: Europa įspėjama dėl pavojingo atsilikimo

Dirbtinio intelekto proveržis keičia pasaulio ekonomikos galios balansą. Buvęs „Google X“ vyriausiasis verslo vadovas ir technologijų mąstytojas Mo Gawdatas tvirtina, kad Europa ir Jungtinė Karalystė rizikuoja likti už brėžinio, jei ir toliau pasyviai stebės, kaip technologijų infrastruktūrą kuria Jungtinės Valstijos ir Kinija.

Pasak jo, svarbiausia problema – ne tik DI lenktynės dėl pažangiausių modelių, bet ir tai, kas valdo bazinę skaitmeninę infrastruktūrą, nuo biuro programų iki duomenų valdymo sistemų.

Ne tik supermodeliai, bet ir paprastos programos

Gawdatas pabrėžia, kad šiuo metu viešai prieinami atvirojo kodo DI sprendimai jau gali atlikti apie 80 proc. užduočių, kurias atlieka brangiausi, vadinamieji „frontier“ modeliai. Tai reiškia, kad šalys gali savarankiškai kurti didelę dalį joms reikalingo programinio turinio.

Jo nuomone, Europos valstybės pernelyg lengvai susitaikė su rolėmis, kuriose už licencijas „Microsoft“, „Oracle“ ar kitoms korporacijoms kasmet sumoka milžiniškas sumas, nors didelę dalį tokios programinės įrangos šiandien būtų galima sukurti greitai ir pigiai, pasitelkus DI.

„Kiek pinigų vien Jungtinės Karalystės viešasis sektorius išleidžia biuro programoms, kurias dabar galėtume perrašyti per kelias minutes?“, – klausia Gawdatas. Jo teigimu, tai yra realus būdas sumažinti kaštus ir išlaisvinti lėšas investicijoms į energetiką, būstus ar skaitmeninę infrastruktūrą.

Trečiojo pasaulio rizika išsivysčiusioms šalims

Gawdatas perspėja, kad jei tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija ar kitos Europos ekonomikos ir toliau didžiąją dalį technologijų importuos, jos rizikuoja tapti priklausomomis nuo kelių užsienio žaidėjų. Toks modelis ilgainiui artimas tam, ką jis vadina „trečiojo pasaulio“ statusu skaitmeninėje eroje.

Jis lygina situaciją su valstybėmis, kurios, susidūrusios su sankcijomis ar ribota prieiga prie technologijų, buvo priverstos kurti savus sprendimus. Kinija, Rusija ar Iranas, ribodami užsienio platformų įtaką, tuo pat metu paskatino vietinių alternatyvų plėtrą.

Gawdatas primena ir Kinijos strateginį požiūrį: Pekinas, jo teigimu, ilgus metus svarbiausius sektorius – nuo 5G iki elektromobilių – planavo taip, lyg konkuruotų su visu pasauliu ir siektų apie 98 proc. pasaulinės rinkos dalies.

Ar įmanoma etiška DI strategija?

Tuo pat metu jis įspėja, kad beatodairiškas lenktyniavimas dėl dirbtinio intelekto gali baigtis distopija – masinėmis darbo vietų netektimis, galios koncentracija keliuose koncernuose ir socialine įtampa. Išeitis, jo manymu, slypi „viduryje“.

„Turime kurti tokį dirbtinį intelektą, kuris pirmiausia tarnautų bendruomenėms, o ne vien korporacijų pelnui“, – sako Gawdatas. Tam būtinos politinės lyderystės ir reguliavimo permainos, kurios leistų diegti inovacijas, bet kartu gintų visuomenės interesą.

Jis ragina piliečius „balsuoti naudojimu“ – rinktis etiškesnius DI sprendimus ir daryti spaudimą vyriausybėms bei įmonėms. Tačiau pats pripažįsta, kad ši kryptis kol kas labiau primena viltį nei realybę, nes pagrindinės pasaulio galios vadovaujasi trumpalaikiais ekonomikos ir geopolitiniais motyvais.

Vis dėlto, pabrėžia Gawdatas, pasyvumas būtų blogiausia strategija. Jei Europa ir toliau dels, sprendimą už ją priims kiti – tiek dėl technologijų kontrolės, tiek dėl ateities darbo rinkos ir vidurinės klasės likimo.