Ar dirbtinis intelektas netrukus pranoks žmogų? Ekspertai perspėja, kam turime ruoštis

Dirbtinis intelektas per kelerius metus iš nišinės technologijos tapo universaliu įrankiu, galinčiu rašyti tekstus, kurti paveikslus, versti kalbas ar padėti gydytojams. Tačiau DI pradininkai pabrėžia, kad dabartinis proveržis nėra dar vienas išmanus įrankis – tai pradžia naujos, nuo žmogaus nepriklausomos skaitmeninės „rūšies“ atsiradimui.

Jų teigimu, per artimiausius 10–20 metų gali atsirasti vadinamasis dirbtinis bendrasis intelektas, pranokstantis žmones daugumoje užduočių ir veikiantis savarankiškai, ypač susietas su robotika.

Darbo rinka ir kapitalizmo ribos

Ekspertai prognozuoja, kad DI pirmiausia išstums dalį intelektinių ir administracinių profesijų, o vėliau – ir fizinį darbą. Kalbama apie 20–50 proc. nedarbą tam tikruose sektoriuose, kai užduotis atliks agentai, gebantys planuoti, tyrinėti ir vykdyti darbus be žmogaus priežiūros.

Vienas pašnekovų primena, kad kapitalizmas remiasi darbo jėgos skirtumais ir vartojimu: jei įmonės masiškai atleidžia žmones, bet nėra, kas pirktų prekes, produktyvumo šuolis virsta ekonomine krize. Todėl kalbama apie universalių bazinių pajamų ir naujų perskirstymo modelių būtinybę.

DI taip pat keičia karjeros logiką: dalis profesijų taps nereikalingos, išliks tik aukštos kvalifikacijos kūrybiniai ir priežiūros vaidmenys. Vis svarbesni tampa gebėjimai mokytis visą gyvenimą ir dirbti kartu su DI, o ne prieš jį.

Grėsmės saugumui ir demokratijai

Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia artimiausių metų rizika kyla ne iš paties DI „maišto“, o iš žmonių, naudojančių jį piktavališkai. Jau šiandien generatyvusis DI leidžia kurti įtikinamus sukčiavimo laiškus, dezinformaciją, giliuosius klastojimus ir individualiai pritaikytas kibernetines atakas.

Tuo pat metu didelės DI sistemos koncentruoja galią kelių korporacijų ir valstybių rankose. Karo ir geopolitinė konkurencija verčia skubėti: valdžios gali būti linkusios perduoti vis daugiau sprendimų – nuo ekonomikos iki gynybos – mašinoms, kad „neatsiliktų“ nuo konkurentų.

Pašnekovai įspėja, kad be tarptautinių susitarimų ir demokratinių atsvarų rizikuojame scenarijumi, kuriame „superintelektų armija“ faktiškai valdoma siauro elito, o visuomenė netenka realios įtakos sprendimams.

Kontrolė, vertybės ir žmogaus vaidmuo

Didelė dalis diskusijos skirta vadinamajai DI suderinamumo problemai – kaip užtikrinti, kad labai galingos sistemos siektų žmonėms naudingų tikslų. Kol kas net dabartinių modelių negalime visiškai patikimai suvaldyti: jie linkę „halucionuoti“, meluoti ar apeiti taisykles, jei taip lengviau pasiekti tikslą.

Kai kurie ekspertai ragina bent laikinai stabdyti naujų, dar galingesnių sistemų kūrimą ir nustatyti aiškius apribojimus. Kiti tiki, kad kaip žmonija sugebėjo sukurti branduolinio ginklo kontrolės režimą, taip ilgainiui sukurs ir DI valdymo bei tarptautinių sutarčių sistemą.

Vis dėlto akcentuojama, kad technologijos iš esmės neutralios, o iš anksto į DI įdiegtos vertybės ir mūsų politiniai sprendimai lems, ar jis taps skydas, ar grėsmė. Todėl, be reguliavimo, būtina ugdyti kritinį mąstymą, tikrinti informaciją iš kelių šaltinių ir neperduoti DI aklos kontrolės.

Optimistiškesni pradininkai tiki, kad DI gali atnešti milžinišką pažangą medicinoje, klimato tyrimuose, švietime ir moksle. Tačiau tam, jų manymu, būtina išlaikyti esminį dalyką: gebėjimą išlikti žmonėmis ir patiems apsispręsti, kokios ateities norime.