Po šios pilies mūrais rasti lobiai pražudė tvirtovę: atskleista, kur ilsėdavosi Lietuvos valdovai
Pirmieji duomenys apie Dobčycų pilį siekia XIII amžių, tačiau dar anksčiau ant kalvos stovėjo medinė tvirtovė. Archeologiniai tyrimai rodo, kad ši vieta buvo gyvenama jau neolito laikotarpiu ir bronzos amžiuje. Pirmųjų Piastų laikais Dobčycų tvirtovė buvo itin svarbus taškas prekybos kelyje į Vengriją, be to, ją buvo nepaprastai sunku užimti.
Rabo slėnio apsuptis ir netoliese esantis Dobčycų ežeras lėmė, kad pilis ilgą laiką tarnavo kaip prieglobstis arba priimdavo iškilmingus svečius. Čia viešėjo Vladislavas Lokietka, Kazimieras Didysis, Vladislavas Jogaila bei Kazimiero Jogailaičio sūnūs. XIV amžiuje, plečiant tvirtovę, ji tapo nepilinių seniūnų rezidencija, tačiau didžiausias pilies klestėjimas siejamas su 1585–1649 metais, kai seniūniją perėmė Liubomirskiai. Tuo metu tvirtovė buvo perstatyta renesanso stiliumi ir įgavo rezidencinį pobūdį, tačiau pastato „aukso amžius“ baigėsi 1702 metais.
Vėlesniais metais Dobčycų pilis ėmė sparčiai nykti, o dalis statinių net buvo išardyta. Įdomu tai, kad XVIII amžiuje pilies mūruose aptikta slėptuvė su puodu, pilnu monetų ir brangenybių. Šis radinys tik paspartino niokojimą, nes lobio ieškotojai ardė sienas tikėdamiesi rasti daugiau vertybių. Galiausiai įspūdinga tvirtovė maždaug 130 metų tapo gyvulių ganymo vieta.
Tik XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje pradėti valymo darbai ir pilies vidaus erdvių restauravimas. Šiandien čia veikia „PTTK“ regioninis muziejus. Lankytojai gali apžiūrėti kiemą, Istorinę salę, pilies koplyčią, pilies virtuvę, Metalurgijos salę, Tautos atminties salę ir požemį.
Ypač gyva ši vieta tampa per spalvingą Karališkąją eiseną, kuri Dobčycuose kasmet rengiama gegužės 3 dieną. Ji žymi turizmo sezono pradžią ir suteikia progą dalyvauti mugėje, amatininkų dirbtuvėse bei paragauti regioninių patiekalų. Istorijos ir gamtos mėgėjus vilioja ir vaizdas į ežerą, kurį galima stebėti nuo atstatomų mūrų ar apžvalgos bokšto.
Šalia pilies yra ir išskirtinis XIX amžių menančių regiono pastatų ansamblis. Čia galima pamatyti, pavyzdžiui, laidotuvių namą, karčemą, vištidę ir kalvę, įrengtas autentiška to laikmečio įranga. Skanseno teritorijoje stovi ir pakelės koplytėlė, datuojama 1604 metais – itin gerai išlikęs šio krašto paminklas. Medinės architektūros skansenas suteikia galimybę tarsi persikelti laiku atgal ir geriau pažinti Dobčycų žemės istoriją bei tradicijas.
Vis dėlto kelionė į pilies kalvą tuo nesibaigia – verta užsukti ir prie Dobčycų užtvankos. Čia esanti užtvanka yra 617 metrų ilgio, ji pastatyta XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje kaip geriamojo vandens rezervuaras Krokuvai, esančiai maždaug už 40 minučių kelio nuo Dobčycų. Pasivaikščiojimo metu galima grožėtis ne tik Dobčycų ežeru, bet ir Beskidų kalnyno panorama, taip pat pilimi ir jos istoriniais mūrais.
