Bolivijos mumijos dantis atskleidė netikėtą tiesą: ši liga Amerikoje plito dar iki Kolumbo

Skarlatina, panašu, į Ameriką nebuvo atnešta Europos kolonistų – kaip ilgą laiką manyta.

Italijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkai rado įrodymų apie šią bakterinę infekciją senovinio mumifikuoto kaukolės radinio dantyje. Tyrinėti palaikai priklausė vyrui, gyvenusiam dabartinės Bolivijos aukštikalnių plynaukštėse maždaug 1283–1383 metais.

Tai reikštų, kad, jei DNR analizės išvados teisingos, skarlatina tarp vietinių Amerikos gyventojų galėjo cirkuliuoti šimtmečiais dar iki europiečių atvykimo – ikikolumbiniu laikotarpiu. Kristupas Kolumbas Atlantą perplaukė tik 1492 metais.

„Senovinė atmaina turėjo daug – nors ir ne visus – patogeniškus genus, randamus šiuolaikinėse Streptococcus pyogenes atmainose“, – aiškina mikrobiologas Frankas Maixneris, Italijoje veikiančio privataus tyrimų centro „Eurac Research“ padalinio – „Institute for Mummy Studies“ – vadovas.

Pasak tyrėjų, ši seniai išnykusi skarlatinos atmaina artimai susijusi su šiuolaikinėmis atmainomis, sukeliančiomis gerklės infekcijas. Nuo kitų atmainų ji galėjo atsiskirti maždaug prieš 10 tūkst. metų.

Dauguma duomenų rodo, kad pirmieji žmonės į Ameriką atvyko per Beringo sąsiaurį prieš maždaug 22 tūkst. metų. Kiti, iki šiol menkiau vertinti genominiai įrodymai leidžia manyti, jog S. pyogenes Europoje ir Afrikoje galėjo būti paplitusi jau prieš 4 tūkst. metų.

Mokslininkai neatmeta, kad žmonija su šia infekcija kovoja jau seniai, o Sibiras galėjo būti vienas iš vartų, per kuriuos ji plito.

„S. pyogenes aptikimas skirtinguose regionuose ir skirtingais laikotarpiais leidžia svarstyti, kad bakterija galėjo būti pernešama migruojančių žmonių populiacijų, taip prisidedant prie jos pasaulinio paplitimo“, – teigia tyrimo autoriai.

Iki modernių antibiotikų eros skarlatina buvo viena pagrindinių vaikų mirties ir negalios priežasčių, kartais sukeldavusi regėjimo ar klausos praradimą. Kol mokslininkai nustatė, kad ligą sukelia bakterija, jos simptomai neretai buvo painiojami su raupais, tymais ar difterija.

Istoriškai tokios ligos dažnai laikytos vadinamosiomis „frontiero“ ligomis – esą jos atkeliavo į Ameriką kartu su Europos kolonistais ir ypač smarkiai paveikė vietos gyventojus, neturėjusius imuniteto. Tačiau, kaip pabrėžia tyrėjai, toks pasakojimas greičiausiai pernelyg supaprastintas – ir ne vien skarlatinos atveju.

Pavyzdžiui, senovinės DNR tyrimai Kolumbijoje atvėrė galimybę, kad sifilis tūkstančius metų galėjo egzistuoti ir Amerikoje, ir Europoje, todėl nebūtinai išplito tik po kontakto su Kolumbu. Panašių užuominų esama ir apie raupsus – o dabar, galbūt, ir apie skarlatiną.

Senovinės S. pyogenes DNR, išgautos iš Bolivijos mumijos danties, buvo labai fragmentuotos ir suirusios. Vis dėlto mokslininkai tvirtina, kad jiems pavyko išgauti pakankamai informacijos, kad būtų galima atkurti bakterijos genomo modelį.

„Tai galima palyginti su dėlione, kurią dėliojate nematydami paveikslėlio ant dėžutės“, – aiškina „Eurac Research“ mikrobiologas Mohamedas Sarhanas.

Jo teigimu, toks darbas sudėtingas, tačiau turi ir privalumų: tyrėjai nėra veikiami šiuolaikinių „etalonų“, todėl gali aptikti visiškai naujų įžvalgų bei genetinių variantų, kurie šiandien jau gali būti išnykę.

Anksčiau dirbant su senovine DNR ilgesnės sekos neretai būdavo atmetamos – manyta, kad jos negalėjo išlikti taip ilgai ir greičiausiai atsirado dėl šiuolaikinės taršos. Naujas tyrimas teigia šią kliūtį įveikęs, o F. Maixneris tai vadina iššūkiu pačioms senovinės DNR tyrimų prielaidoms.

„Remdamiesi tipiniais cheminio pažeidimo požymiais aiškiai parodėme, kad ilgesnės sekos buvo tokios pat senos kaip ir trumpesnės – be to, jos suteikė vertingos informacijos“, – sako M. Sarhanas.

Vienas svarbiausių atradimų – senovinėje bakterijos atmainoje aptikti pagrindiniai virulentiškumo genai. Tai sustiprina klasifikaciją, kad tai buvo ligą sukelianti bakterija, tikėtina, labiau susijusi su gerklės, o ne odos infekcija.

Nors dėl antibiotikų skarlatina šiandien jau nebe tokia mirtina kaip anksčiau, šiuolaikinės atmainos vėl kelia vis daugiau problemų, ypač dėl atsparumo antibiotikams. Todėl suprasti, kur bakterija kilo ir kaip per tūkstantmečius evoliucionavo, gali būti itin svarbu būsimiems gydymo sprendimams.

Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Nature Communications.