Pietų Afrikoje aptikti unikalūs, maždaug 60 tūkstančių metų senumo akmens amžiaus strėlių antgaliai, kurie, kaip teigiama naujame tyrime, gali būti seniausias iki šiol žinomas nuodais apdoroto medžioklinio ginklo pavyzdys.
Iki šiol rasta labai nedaug įrodymų apie nuodingų medžioklės įrankių naudojimą, o jie dažniausiai siejami su paskutiniu ledynmečiu – laikotarpiu prieš maždaug 10 tūkstančių metų.
Dabar mokslininkai ant strėlių antgalių aptiko nuodų pėdsakų, kilusių iš Pietų Afrikoje augančio augalo gifbol. Patys antgaliai datuojami maždaug 60 tūkstančių metų. Tai šiuo metu yra seniausias žinomas strėlių nuodų naudojimo pavyzdys pasaulyje.
Šis atradimas rodo, kad priešistoriniai žmonės Pietų Afrikoje jau turėjo išsamių žinių apie toksiškas medžiagas ir suprato, kaip jas panaudoti medžioklei.
„Tai seniausias tiesioginis įrodymas, kad žmonės naudojo nuodus strėlėms. Tai rodo, kad mūsų protėviai Pietų Afrikoje ne tik išrado lanką ir strėles gerokai anksčiau, nei manyta iki šiol, bet ir suprato, kaip pasitelkti gamtos chemines savybes medžioklės efektyvumui padidinti“, – teigė tyrimo autorius, archeologas Marlizas Lombardas iš Johanesburgo universiteto.
Be to, tyrimas atskleidžia, kad šio regiono priešistoriniai medžiotojai ne tik gebėjo techniškai pagaminti tokius strėlių antgalius, bet ir turėjo aukštus planavimo įgūdžius bei suprato, kaip nuodai veikia bėgant laikui.
„Strėlių nuodijimas reikalauja planavimo, kantrybės ir priežasties–pasekmės ryšio suvokimo. Tai aiškus išsivysčiusio mąstymo ankstyvųjų žmonių požymis“, – pabrėžė kitas tyrimo autorius Andersas Hegbergas iš Švedijos Linėjaus universiteto.
