Nors gimtadienius švenčiame kas 12 mėnesių (tai – mūsų chronologinis amžius), jis ne visada sutampa su tuo, kaip greitai dėvisi organizmas (biologinis amžius).
Mokslininkai nustatė 10 kraujo žymenų, kurie gali padėti atskirti šiuos du „amžius“.
Biologinį amžių jau galima vertinti įvairiais būdais, tačiau vis dar ieškoma tyrimų, kurie būtų patikimesni ir paprasčiau pritaikomi praktikoje. Vienas iš galimų sprendimų – kraujo tyrimas, paremtas konkrečių biomarkerių analize.
Tyrimą atliko Vokietijos Konstancos universiteto mokslininkų komanda. Jie tikisi, kad naujas kraujo analizės metodas padės geriau suprasti biologinio senėjimo procesus ir galėtų tapti savotiška ankstyvo perspėjimo sistema, leidžiančia įvertinti su amžiumi susijusių ligų riziką.
„Biologinis senėjimas yra labai sudėtingas procesas. Jis veikia visus kūno audinius ir organus, o jo neįmanoma paaiškinti viena priežastimi“, – teigia Konstancos universiteto biologė Maria Moreno-Villanueva.
„Todėl vieno biomarkerio nepakanka, kad būtų galima patikimai nustatyti žmogaus biologinį amžių. Be to, vyrai ir moterys sensta nevienodai“, – priduria ji.
Tyrėjai iš pradžių išmatavo 362 skirtingus kraujo rodiklius, ištirdami 3 300 žmonių, kurių amžius siekė nuo 35 iki 74 metų, mėginius. Pasitelkę statistinį modeliavimą ir mašininį mokymąsi, jie atrinko 10 svarbiausių biomarkerių – atskirai vyrams ir atskirai moterims.
Atranka buvo atlikta lyginant kiekvieną biomarkerį su chronologiniu amžiumi. Į galutinį sąrašą pateko tie rodiklių deriniai, kurie tiksliausiai „prognozavo“ žmogaus amžių pagal kraujo sudėtį. Biomarkeriai apėmė cheminius, genetinius, ląstelinius ir molekulinių signalų rodiklius.
Taip mokslininkai sudarė savotišką „kraujo amžiaus“ modelį: kokie kraujo rodikliai dažniausiai būdingi tam tikro amžiaus žmonėms. Jei žmogaus „kraujo amžius“ nesutampa su jo tikruoju amžiumi, tai gali rodyti lėtesnį arba greitesnį biologinį senėjimą.
Norėdami patikrinti, ar atrinkti biomarkeriai tikrai veikia, tyrėjai taikė testą grupėms, kurios, kaip žinoma, sensta skirtingu tempu: žmonėms, turintiems Dauno sindromą (trisomiją 21), rūkantiems asmenims ir moterims, kurioms taikoma hormonų terapija.
Rezultatai parodė tikėtinus biologinio senėjimo pokyčius – kai kuriais atvejais spartesnius, kai kuriais lėtesnius. Tai leido daryti išvadą, kad biomarkeriai ir jų interpretacija atspindi realius senėjimo skirtumus.
„Atsižvelgiant į tai, ką dabartiniai tyrimai rodo apie rūkymo, hormonų pakaitinės terapijos ar trisomijos 21 poveikį senėjimui, visi šie rezultatai yra logiški ir patvirtina mūsų biologinio amžiaus įverčio pagrįstumą“, – teigia Konstancos universiteto molekulinis toksikologas Alexander Bürkle.
Dar viena įdomi išvada – dalis atrinktų biomarkerių gali būti ne tik senėjimo rodikliai, bet ir patys prisidėti prie biologinio senėjimo (vadinamieji „varikliai“), o kiti gali būti tik pasekmes atspindintys „stebėtojai“.
Tai gali suteikti daugiau informacijos apie žmogaus sveikatą vien iš kraujo tyrimo. Biologinis amžius laikomas naudingu fizinės būklės ir savijautos matu: „jaunesnis“ organizmas dažniausiai siejamas su geresne sveikata ir ilgesne gyvenimo trukme.
Mokslininkai mano, kad naujai sukurtas testas galėtų būti pritaikomas plačiai: ne tik bendrai sveikatos būklei vertinti, bet ir tikrinant priemonių ar gydymo metodų veiksmingumą, siekiant sumažinti su senėjimu susijusių ligų riziką.
Pasaulio gyventojams sparčiai senstant, mokslininkai ieško būdų, kaip užtikrinti, kad ilgesnė gyvenimo trukmė reikštų ir sveikesnį gyvenimą. Tam ypač svarbu geriau suprasti, kaip veikia biologinis senėjimas ir kokie veiksniai gali jį paspartinti ar sulėtinti.
„Jei pažiūrėtume į daugelio tais pačiais metais gimusių žmonių biologinio amžiaus įverčius, pamatytume labai platų reikšmių spektrą. Tai aiškiai rodo, kad kiekvienas žmogus sensta individualiai ir, pavyzdžiui, kai kurie biologiškai yra gerokai jaunesni, nei rodytų jų chronologinis amžius“, – sako M. Moreno-Villanueva.
Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Aging Cell“.
