Studentų praktika Lietuvoje jau daugelį metų kelia diskusijų. Vieni ją mato kaip galimybę įgyti vertingos patirties, kiti – kaip laikotarpį, kai jauni žmonės dirba be atlygio ir realios finansinės naudos.
Pastaruoju metu Seime registruotas siūlymas keisti Darbo kodeksą vėl sugrąžino šią temą į viešąją erdvę. Pasiūlyta įteisinti naują praktikos sutarties rūšį, kuri leistų studentams už atliktą darbą gauti bent minimalią algą.
Tačiau nors idėja atrodo patraukli iš pirmo žvilgsnio, dalis ekspertų jau dabar įspėja apie galimas spragas. Jie kelia klausimus dėl piktnaudžiavimo rizikos, socialinių garantijų ir realios naudos patiems studentams.
Siūloma nauja praktikos sutarties forma
Seime registruotos Darbo kodekso pataisos siūlo įteisinti naują sutarties rūšį – studento praktikos darbo sutartį. Tokia teisinė forma leistų įmonėms oficialiai atsiskaityti su praktiką atliekančiais studentais už jų atliekamą darbą.
Pagal projektą numatoma, kad studentui mokamas atlygis turėtų būti ne mažesnis nei minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis. Tai reikštų, kad praktika kai kuriais atvejais taptų panaši į įprastą darbo santykį.
Pataisos iniciatorius, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas teigia, kad šiuo siūlymu siekiama sukurti aiškesnę teisinę formą. Pasak jo, studentų atliekamas darbas dažnai sukuria ekonominę vertę įmonėms, todėl jis neturėtų likti visiškai neapmokamas.
Jo teigimu, praktika naudinga abiem pusėms – studentas įgyja patirties, o įmonė gauna papildomą darbo jėgą. Dėl šios priežasties siūloma skatinti darbdavius dažniau mokėti atlyginimą praktikantams.
Siūloma taikyti mokesčių lengvatą
Kartu su nauja sutarties forma siūloma įvesti ir tam tikrą mokestinę lengvatą. Numatyta galimybė taikyti gyventojų pajamų mokesčio išskaitą darbdaviams, kurie įdarbina studentus praktikai.
Lengvata būtų taikoma tais atvejais, kai studento pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos. Projekto autoriai mano, kad tai sumažintų finansinę naštą įmonėms ir paskatintų jas dažniau siūlyti apmokamas praktikos vietas.
Šiuo metu situacija Lietuvoje rodo priešingą tendenciją. Lietuvos studentų sąjungos atlikta analizė parodė, kad už praktiką atlygį gauna tik nedidelė dalis studentų.
Tyrimo duomenimis, tik kas dešimtas studentas už praktiką gauna atlygį. Net 26 proc. tokių atvejų mėnesio užmokestis nesiekia 257 eurų, o daugiau nei 800 eurų gauna tik 13 proc. praktikantų.
Darbdaviai kalba apie mokymosi procesą
Verslo organizacijos siūlomus pakeitimus vertina atsargiai. Lietuvos verslo konfederacija pažymi, kad svarbu išsaugoti galimybę sudaryti ir neapmokamos praktikos sutartis.
Verslo atstovų teigimu, praktika dažnai pirmiausia yra mokymosi laikotarpis. Studentas per ją susipažįsta su darbo aplinka, procesais ir profesijos realybe, todėl įmonė dažnai daugiau investuoja į mokymą nei gauna tiesioginės naudos.
Panašią poziciją išsako ir Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė. Pasak jos, praktikantai labai skiriasi savo gebėjimais, todėl darbdaviai dažnai skiria daug laiko jų mokymui.
Kai kurie studentai greitai įsisavina užduotis ir pradeda dirbti savarankiškai, tačiau kitiems reikia daugiau paaiškinimų ir pagalbos. Tokiu atveju įmonė patiria papildomas laiko ir resursų sąnaudas.
Ekspertai įžvelgia galimą piktnaudžiavimą
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija siūlomą modelį vertina dar kritiškiau. Organizacijos atstovai teigia, kad nauja tvarka gali sukurti nelygybę darbo rinkoje.
Jeigu studentų atlyginimas būtų neapmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, susidarytų situacija, kai studentas už tą patį darbą gautų daugiau nei darbuotojas, kuris nestudijuoja.
Taip pat keliama piktnaudžiavimo rizika. Pasak asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės, teoriškai gali atsirasti situacijų, kai įmonėse praktiką formaliai atliktų darbuotojų ar vadovų vaikai.
Kitas svarbus aspektas – socialinės garantijos. Jei atlyginimas nebūtų apmokestinamas tam tikrais mokesčiais, studentas negautų socialinio draudimo stažo. Tai reikštų mažesnes garantijas ligos ar pensijos atvejais.
Studentai norėtų dar ryžtingesnių pokyčių
Patys studentai į siūlomus pakeitimus žiūri pozityviau. Lietuvos studentų sąjunga teigia, kad tokie sprendimai gali būti pirmas žingsnis platesnių pokyčių link.
Studentų atstovai mano, kad praktikos ilgainiui turėtų tapti privalomai apmokamos. Jų nuomone, jauni žmonės dažnai dirba realų darbą organizacijose, todėl turėtų gauti ir finansinį atlygį.
Studentų sąjungos viceprezidentė Gabija Juzėnaitė taip pat primena, kad jaunimo užimtumo lygis Lietuvoje mažėja, o daug studentų studijų metu dirba papildomai, kad galėtų padengti savo išlaidas.
Ji pabrėžia ir kitą problemą – praktikos metu studentai kartais išnaudojami kaip nemokama darbo jėga. Pasitaiko atvejų, kai jie neatlieka mokymosi užduočių, o tiesiog vykdo įstaigų darbuotojų funkcijas.
Diskusija dėl praktikų dar tik prasideda
Siūlomos Darbo kodekso pataisos kol kas yra tik diskusijų stadijoje. Tačiau jau dabar aišku, kad klausimas dėl praktikų apmokėjimo kelia daug skirtingų nuomonių.
Vieni mato galimybę pagerinti studentų finansinę padėtį ir užtikrinti sąžiningesnį atlygį už atliktą darbą. Kiti baiminasi, kad per griežtas reguliavimas gali sumažinti praktikos vietų skaičių.
Todėl artimiausiu metu tikėtina platesnė diskusija tarp politikų, verslo organizacijų, universitetų ir studentų. Būtent nuo šių diskusijų priklausys, ar studentų praktika Lietuvoje taps dažniau apmokama ateityje.
